O šuo nuo jos praktiškai nesitraukia. Laižo laižo ausytes..
Pasideginau, škias 
O, Runcelis irgi probangų rankšluostuką gavo
Vakare ieškojau kačių, kiskisinau, tyla. Spurgą radau vaikų kambary tarp stalo ir kėdės užlindusią. Belą surast ilgiau užtruko
Abi katės buvo su tokiom pat išraiškom: ko tu čia lakstai ir šūkauji, veikt neturi ką ?! Bela dar pridėjo -žemės kirminai
Evangelic, nea, Runciukas toks specifinis katulis, raitytomis ir šašuotomis ausimis (kažkoks autoimuninis triktis) ir perplėštu trečiuoju voku, dėl ko nuolat ašaroja akytė ir dalis tų ašarikių nuteka ir kaupiasi ant nosiaus. Kažkada bandžiau valyti tą nosį - vis tiek vėl nusimurzina, tik susipykstam be reikalo. O namiškiai visi kišenėse turi servetėlių akytei valyti. Galima būtų operuoti tą voką, bet jis toks traputis ir neaišku, kokio amžiaus, nusprendėm, be reikalo nenarkozinti...
Blogi dalykai periami lengviausia 
Bela gyvenime nėr šnypštus, šiandien žaidžiau su šniūreliu, Bela lakstė paskui, paskui nusprendė, kad reik mane apšnypšt 
TO gyvenime nėr buvę. Spurga išmokė kaimiško žargono 
Gielux, o tu ką, tokių šššžodžių nemoki?
Sveikos.
Saintlinos koks kolis gražuolis. 
Runcius ant spalvingo vaivorykštės rankšluosčio.
Gielux, mieloji, gerai Erendira sako, o tu ką, nemoki šnypšti atgal? 
Smagu, kad dukra grįžo pilna įspūdžių. 
Aš po darbo užsiiminėju Igno tech apžiūra. Studentas sukūdęs, pasilpęs, nugeltęs kaip pernykštis narcizas. Tai Erodės rekomendacijų klausau, tyrimus ir atstatantį Erodės nurodytą gydymą taikau. Balansuoju mitybą ir intensyviai vedu sveikos mitybos kulinarines pamokas. Dar plius "dirbu" šeimos psichologe, konsultuoju egzistenciniais klausimais ( "mam, po 30 metų dėl klimato kaitos mūsų karta senatvės nebeturės"). Namie maždaug taip. O darbe tai tiesiog ariu už tris ir vargo nematau.
jis ne tik gražus, to šuns protas, inteligencija, charakteris ir stabilumas - kažkas nerealaus o uosto, o uosto, o skuba. Praplėšiau pakiuką, prie kurio nosis ilgiau užtruko, tai galvojau į pakelį sulįs. Ėdė su tokiu apetitu, kokio net nebeprisimenu. Pailsi, ir vėl ateina. Ir kol kas lyg viskas gerai. Maistelis šuniškas, bet gal padės jėgas atgaut bandysiu eit į Kiką, gal duos katiniškų pavyzdukų, gal koks netyčia irgi taip patiks 
- buvome ir apkniauktos, ir apkandžiotos, ir alkaną katytę maitinom, tekančiu vandeniu girdėm, gerinomės, bet ji vis tiek su manimi naktį nemiegojo lovūgalyje 
...Bet šiandien jau draugės
Sveikos
Saintlina, laikom uodegas sumezgę, o gal bus koks stebūklas
Aist, smagūs rūpesčiai
Niu va, bus Dulkę palikinėt
Tai šššnypš aš mokų, bent jau vyrs sakė kad gyvatė . Bet gi mano geroji mažoji Belutė
Nieko aššš nesakiau, tau pasigirdo 
Saintlinai ir jos katukei
Runcius kurortinis 
Bellissima...
Pas mane gi namie stichinė nelaimė: žmogai laksto, spintas verčia, ir koridoriuje kalnais auga dėžės. Hakūnas dar nežino, ką tai reiškia, tai laksto aplink nustebęs, bando viską nugulėti ir nužaisti. Vakar pavargęs vienoje tuščioje ir išlūžo. O Mikutė jau žino, kad dėžės = bėda: maža to, kad namų harmoniją sugriovė, tai tuoj ir namus atims. Kol dėžių buvo dar nedaug, tai kruopščiai visas ženklinosi trindama snukutį. Dabar jau įjungė panikos režimą, klaidžioja tarp dėžių apvaliom akim, beveik neėda, tik ateina pasiguosti.
