*** Mūsų katytės ir katinėliai ***

Aš tai visai gerai jaučiuosi ir urve, oj t.y namuose Buvo momentas, kada buvau kai kurių bendradarbių šiek tiek pasiilgusi, bet jau tas jausmas praėjo O ir plius jei dabar reiktų į ofisą važinėt, tai vyras gautų rytais iki autobuso vežti, nes mašiniukas mano parduotas. Aš gal labiau pasiilgau vasaros vandens pramogų. Na bent jqu pavasario sauso, kad būtų galima su dviračių pasivažinėti. Ir šiltamio pasiilgau. 

Šponkiuk, naujas katas ar gražus kaimynas/ė? ​ 

Šponkiuk, naujas katas ar gražus kaimynas/ė? ​ 

Kaimynų, bet jis kaip supratau namuos negyvena. Ateina pas mus paėst ir su bename kate pabūt. Katinas kastruotas, katė sterilizuota, bet jie draugeliai, kartu dažnai trinasi

Šponkiukai, čia gal tas rėksnys?

O aš, žinokite, tame karantine jaučiuosi kažkaip dvejopai - viena vertus, vargina tas uždarumas ir riboti maršrutai darbo stalas-virtuvė-vonia ir vėl ratu

Vargina, kad jau pusantrų metų neapkabinau dukros, vargina, kad pamačiusi lauke žmogų be kaukės vos ne nugręžiu akis - nepadoru kažkaip tai tiek nuogumo... vargina dirbti dienos pietumis   

Antra vertus, per tą laiko mano asocialumas taip išbujojo o socialumas taip nususo, kad net nebematau reikalo ką nors sakyti / pasakoti / rašyti, kad jaučiu, jog nelabai ir norisi man ką nors keisti   Planuojuosi sau ramiai darbus kartu su pasivaikščiojimais miške, nestoviu jokiuose kamščiuose, neatsakinėju į durnus klausimus   

Įtariu, būtent dėl to keisti tą kažką reikia skubiai išlipti iš tympų su mopsais / kačiukais ir pradėti nusiteikinėti grįžimui į civilizaciją   kokia ji ten bebūtų  

Katinai mano gyvena gerai - Runcuncukas turi "darbo vietą" greta manosios, tad dirbame kartu jis kartais dirba (miega) net be pietų pertraukos Pedras tyko, kada atsilaisvins kokia nors kieno nors ranka kačiuko paglostymui, o va Bižū ko tai apšlubo  . Keliavom pirmadienį į gydyklą, gavo vaistų/vitaminų iki šeštadienio. Šiaip ėdri, glausti ir reikalauja leist į lauką - gyvens Užtai kaip važiuoti nepatiko - baubė kaip 10 slibinų, aš susinervijau ir užklimpau pusnyje per ją    Bet pati didvyriškai išsivadavau  Matilda, kaip visada, gyvena savo asmeninė autistišką gyvenimą ir vargo nemato.

Gielux, smagu, kai vaikai tokie dideli išauga   

Tikos uodega / kalnierius ir kitos detalės jau kokios išlakios   

Aist, suprantu, kaip liūdna dėl Čijos... kažkas panašaus mums su Runceliu - stebiu kaip vis labiau nucimba galūnės, kaip sunkiai ropščiasi ant lovos, kaip mažėja dantukų, tačiau džiaugiuosi, kaip aktyviai prašosi ant kelių, mėgaujasi šukavimu, reikalauja maisto ir net pažaidžia kokias 30 sekundžių   

Žodžiu, linkiu seniukams ir senikėms kuo ilgesnio ir saulėtesnio gyvenimo rudens   

Nepliskinkite čia į akis 

Niekam nerūpi čia tau pliskinti

Sveikos

Daredi, ačiū   Kol kas sekasi tie mokslai, nes ten toks pilstymas iš tuščio į kiaurą. Užvakar išgirdau vienos dėstytojos mintį: paauglystė šiais laikais iki 27 metų   Sakau, vaike, neklausyk, taip nėra   

Erendira, ir smagu, ir keista, tik op ir tavo vaikas gali pirkti alkoholį     

Aist, taip, vedžiojam katukus, po porą kartų per dieną   

Nuuu daar 5 min pabūūūnam

 IMG_20210219_182422_123.jpg   100,72KB   0 Parsiųsta kartų

Vaikščioti, tai tik į krūmus, kur paukšteliai... Tyrinėtojas Mažas Pilkas Fanta Miau medžiotojas Pupkus

Šponkiukai, čia gal tas rėksnys?

Tas pats Dabar jau tylesnis, jau eidamas pro šoną neberėkia

O čia marozikas, kuris rytais į lauka išeina min 5 kartus.