*** Mūsų katytės ir katinėliai ***

noriu namo

Vargšas Šponkiuk, te nors tiek

Lisitėja, čia taip turėtų būt:

-Ei, Ryžas, sakau varom tą naują piktą bobą lauk.

-Nugis negalim, amsiau. Šeimininkė pyks.

-Taigi sakysim, kad aš ją vijau, norėjau namolio grąžint, ir nepavijau....

https://youtu.be/8I2nEaK9yxE

Šponkiaus medžioklinis

Tai, žinok panašiai pas mus dabar yra.Vėjas veja Zunda iš mano kambario, Zunda veja Vėją iš savo.Jovalas toks trupučiuką toks gaunasi.Bet mažoji kur buvus, kur nebuvus jau į mano pusę ritasi.Nuobodu matyt vaikui. Tada taksas veja, ta išpūtus uodegą rauna atgal..Bet, galvojau bus visai blogai,  maniau bus vaikymas dieną naktį.  Mažoji šaunuolė,  nebijo nei šuns, nei katinų. Su laiku visi gaus nuo jos kailin.

Nepasakyčiau, kad ir namų garsai ją baido.Dulkių siurblys nepatiko ir vėjo gūsiai pro atverstą langą negerai.O va jei nugriaunu ką, tai skuta slėptis.

Sveikos, mielosios   

suskaičiau viską, ką per tas dvi savaites veikėte ir rašėte - mažylių fotoreportažai ir ataskaitos nerealiai patiko   pritariu Erendiros minčiai, kad Diinką reik dažniau atostogų išleisti bo tiek džiaugsmo mūsų temoje turim   

Man šiandien pirma darbo diena, dar biškį kosmose po atostogų   o atostogos tai buvo super duper nuostabios  išnaudojom su Busy visą atostogų laiką, prisilinksminom iki soties, ir oras buvo puikus - visur kur ėjom ir važiavom saulė ėjo ir važiavo kartu su mumis   įspūdžių daugybė, tik iš tiesų nuotraukos visos pasiliko pas Busy    tiesiog nebetilpo į kuprinę. Net neįsivaizduoju kaip visus daiktus - 3 poras batelių (pirkti Norgėj), dvi dušo užuolaidas (viena labai patiko, kitos labai patiko laikikliai), du lašišos puskilogramiai, du dideli šokoladai ir mano drabužiai tilpo į kuprinę. Bijojau, kad jeigu oro uoste lieps kuprinę atidaryti tai bus tikras sprogimas ir atgal visko jau nebesugrūsiu, nu bet viskas sklandžiai praėjo ir namie viską iš kuprinės traukiau kaip iš stebuklingo maišo ir stebėjaus negi iš tiesų ten tiek visko sutilpo. Grikį su Kruopa šiandien iš tėvukų parsinešiau, nes vakar tik prieš pat vidurnaktį namo parsiradau. Kruopa iškart puolė į glėbį vos tik pas tėvukus įėjau ir vis paskum sekiojo, kad mamka nepradingtų, Grikelis skubiai apsiglamonėjo ir iškart puolė į savo tašę, kad mamka kauko nepamirštų. Miega daba abu baisiausiai patenkinti, per dvi savaites stovykloje nusidirbę.

Tai kol kas teik žinių, einu miegoti šalia Grikio  ​  Labanaktis visoms

Labas rytas Seniai matyta ir pasiilgta Magnuna grįžo. Labai lauksim nors mažiausio reportažo, nors vienos foto.

Mano mažoji šią naktį miegojo su manimi.Taksiukas po anklode,Zundytė prie pagalvės.Dabar drybso ant mamos lovos.Vž,sėkmingai užkariauja teritoriją. Molis prie batalijų nesideda.Matyt nutaręs, kad jo vietos niekas neužims.

Vsio,kalu antrą dozę ir  varau darbelin.Visiems ir visoms gero antradienio

Mano mažieji juoduliai vakar šauniai pasidarbavo namie: išlandžiojo svetainę, išgulėjo gulimas vietas, išžaidė kačių ir vaikų žaislus, nulaipiojo draskykles, nužaidino mano vaikus ir išvarė didžiąsias kates miegoti į užkulisius. 

Su Zaiza buvo taip: susigalvojo katė pasvajoti ant savo kartoninio guoliuko-draskyklės priešais langą. Bet kažkaip užėmė ne visą jo erdvę, vienam šone paliko kraštelį. Ateina Joda:

- O čia, matau, dar liko vietos? Oho, kokia tu minkšta. Pasislink truputį, aš irgi noriu šalia tavęs įsitaisyti.

Zaiza: - Niasuprataaaaau??! (Ištarta šnypščiamaisiais priebalsiais)

Joda: - O ką, kažkas ne taip? Na gerai gerai, eisiu čia šalia į tą bokštą...

Neilgai trukus Jodai bokštas nusibodo, ir jis nuo jo liuoktelėjo, nusileisdamas tiesiai ant jau prisnūdusios Zaizos. Zaiza nusispjovė: "Neišauklėtas jaunimas, nėr per juos gyvenimo..." ir nuėjo prigulti į savo tarnų kambarį. Ten ta nevykėlių karta dar neįlindo...

Mika nelaukė, kol kas užšoks ant galvos, susirado ramų kampą rūsy.

Vargšė Petunija tokių išbandymų neištveria. Buvo užlipusi į viršų, bet pamačius kiek ten žmonių, tuoj pabėgo į apačią. Paskui ilgai virkavo "myyyu... Myyyu...", bet nesulaukusi juodukų dėmesio, sulindo į tamsiausią narvo kampą ir visą dieną ten pragulėjo v gordom odinočestve. Nakčiai suvariau visus tris į rūsio kambariuką ir uždariau. Tegul bent naktį Petunija pabūna ne vieniša.

O vakare vėl apžiūrėjau Zaizos žandikaulį ir nublioviau posmelį. Nepanašu ten į autoimunines bėdas... Uždegimas gražiai nuslopęs. Bet žandkaulio kreivumas progresuoja. Prisminiau visas jos bėdeles per paskutinį pusmetį: neaišku dėl ko išvešėjusią gimdą, rastą sterilizuojant, staigiai pradėjusį augti svorį, pasitaikancius kosulius ir dusulius, pabėgiojus paskui žaisliuką, tingumą ir vangumą ne pagal amžių... Gali būti, kad dantenos yra tik ledkalnio viršūnė. Labai tikiuosi, kad aš neteisi...

Lapyn, ir aš tikiuosi   

Lapyn

Daredi, mano vaikams irgi yra taip buvę. Taip ir nežinau, kas per velnias ten buvo. Čia gal kažkas iš visokių citomegalų toksoplazmozių serijos. Bet pasveikdavo greitai, tai manau, iki penktadienio išsikapstysit.  

Kačiukų žinios: Puma kaip niekas kitas glaustosi prie Mikos. Iš tiesų jos iš sudėjimo labai panašios: santykinai trumpas liemuo, laibos kojos, ilga uodega besiraitančiu galiuku, trumputis snukutis. Beje, iš uodegos Puma nuo Jodos labai skiriasi: Pumos uodegos galiukas visąlaik užriestas, o Joda uodegą neša stačią kaip vėliavos kotą. Net ir į šonus vizgina visą kaip pagalį. Ne uodega, o metronomas