*** Mūsų katytės ir katinėliai ***

Mudu, dėl rankos svyra , labai tave suprantu ir užjaučiu, nes pati buvau panašioj situacijoj, tik ne sisiojimo problema, o nuolatinės peštynės ypač naktimis. Namiškiai pikti ir neišsimiegoję, aš pati duobėj jaučiausi ir buvo mintis Spurga atgal leist, jei nesidovanos, bet būčiau šnekėjus su kaimynais, kad prižiūrėtų, nes visgi tai jų katė, nors tokių ten tikriausia gera desetka. Bet, kai pamačiau, kad po mėnesio katė bijo lauko, net nebesvarsčiau tokio varianto.

Kiek suprantu pas tave katė, taigi net konkurencinė kova (aš tave permyš....) atmetama, kas būdinga patinams, kartais net ir kastruotiem. Paskaitinėjau dar priežastis (nelabai tikiu, nes vis tik kadangi vyresnė katė, greičiausia sveikatos problemos, o kad vetė nieko nerado ir echo nepasiūlė, nelabai gerai) ar nekaitėt dėžės, kraiko. Ar yra kelios dėžės? (pas mane vienu metu namie 4 buvo, vienžo paverčiau namus kačių wc ) . O iš patarimų ką daryt man patiko, kad reik kloti lovą kažkuo šlamančiu - tarkim dušo užuolaida. Žaisti su kate ir duoti skanukus būtent ant tos lovos, ant kurios daro. Kvapus naikinti galima bandyt tirpalu iš vandenilio peroksido, sodos ir indų ploviklio. O soda yra geras visokių kvapų absorbentas.

Šiap kantrybės, stiprybės 

Mudu, apsilankykit pas kitą vetą, pasidarykit echo.... tada bus matyt, nes lova- tai 99 procentų problema su pūsle ar šlapimtakiais....nes smėliukas erzina, o čia minkšta ųšilta....

labai gaila Barbės...bet jūs dovanojot jai ne vienerius metus gyvenimo.....nors kuo toliau tuop labiau linkuspersus pasilikti....lai su "lišnu kaltūnų" bet tikrai jau pažįztų aš juos...ir veist uždrauščiau, nes labai myliu...

Gieliux žaviuosi tavo ir šeimos kantrybe...o bet tačiau Spurga nereali....gaila būtų ją dovanoti...manau su laiku mergos išmoks gyventi kartu...ar šalia

Daredi, nepergyvenk, ši vada- visi (iškyrusjuoduliuką?)  užsakyti, o tų šviesių dar ir eilė pakaitinė.... tai užteks tik abonimentą įsigyti.... faini tie berniukai (mano vaikų amžiaus, labai faina mamka- mano amžiaus)...beje nevedę , vaikinai su aukštuoju, Norvegijoj užsidirbo, ...gaila bus jei nepasiseks Lietuvoj

Mudu, tikrai klausyk Diinkos, ji nerealią uoslę turi. Prisimenu "nėščią" Spurgą, net dabar nupurto, 3 vetai pasakė, kad taip gali būt , Diinka sakė - ne, taip ir buvo. 

Diinka, nenoriu aš Spurgos niekam atiduot, nereali katė, pastoviai murkia, pastoviai paglostukų prašosi. Tiesa šiek tiek kniaukaliot ryte pradėjo. Jei jos nesimuštų, būtų rojus žemėje. Bet tas mušimasis mane neviltin varo, Matau, kad Bela stresuoja, nevalgo normaliai. Ir kas tom dviem negerai, kasdien muštynės ir ne tai, kad kepšt, o normaliai, su garsais, išpeštais plaukais, nepramušamos durnės

Iš linksmybių temos, šiandien Spurga bandė išsiaiškint, ko gi tie žmogai sėdasi nepagarbiom vietom ant jos fontanėlio, kurį kažkodėl pradėjo uždarinėt tiesiogine prasme lindo žiūrėt kas kaip ir po kiek

Jambo, merginos!

Ką gi - prieš akis laukia keturios dienos keliavimo po Kenijos nacionalinius parkus. Išvertus iš jų kalbos žodis safaris reiškia kelionę. Sėdame į septynviečius autobusiukus pakeliamais stogais ir leidžiamės į "medžioklę". Žvėrys turi didelius plotus, autobusiukai darda siaurais keliukais, mes iškišę galvas bandome pamatyti kuo įvairesnę Afrikos gyvūniją. Vietinis vairuotojas - gidas, pasakoja apie kiekvieną paukštuką, žvėrį, gyvačiuką ir kt.sutiktus gyvus padarus. Labai praverčia žiūronai. Afrikoje yra sudarytas top penketukas žvėrių, kuriuos sunkiausia būdavo sumedžioti. Turistai labai trokšta pamatyti visus penkis top'o dalyvius, bet ne visiems pasiseka juos visus savanoje užtikti. Drambliai, Buivolai, Liūtai, Leopardai ir Raganosiai. Štai tas Afrikos žvėrių penketukas.

Pirmasis Tsavo West nacionalinis parkas - žalias, nemažai krūmų ir medžių, tarp kurių slepiasi gyvūnija. Įvairių rūšių antilopės bei gazelės. Mažiausios antilopės Digdig'ai toyterjero dydžio, kokių 20 cm aukščio grakšūs gyvūnėliai. Ištikimi vienam partneriui visą gyvenimą. Daug grakščiųju Impala antilopių:

Privažiuojame dramblių kaimenę. Drambliai- vieni protingiausių gyvūnų. Labai saugo jauniklius. Pastarieji visus gyvenimui reikalingus įgūdžius įgyja iš motinų. Turi labai gerą atmintį. Net vaikystėje praėję tam tikrais takais po 30 metų gali puikiai juos atkartoti. Kas dešimt metų iškrenta dantys ir išdygsta nauji. Po šešto komplekto daugiau naujų dantų nebebūna, apie 78 metus miršta dažniausiai iš bado, nebegalėdami sukramtyti maisto. Afrikos drambliai, skirtingai nuo Azijos, niekada nebuvo prijaukinti žmonių. Stipriai išžudyti kiniečių dėl ilčių. Šiuo metu Kenijoje visai uždrausta medžioklė. Deja, bet brakonieriavimo vis tiek pasitaiko.

O štai ir žirafos. Net keista, kad jos taip pat kaip ir žmonės turi 7 kaklo slankstelius. Tačiau liežuvį, skirtingai nuo mūsų, iškišti gali net 50 cm.

Per pačius pietus žvėrys slepiasi, todėl mes irgi važiuojame pailsėti į savanoje pastatytą lodžiją, kurioje vėliau ir nakvojome. Joje žmonės yra "įkalinti", o žvėrys vaikštinėja aplink langus ir rodo į mus pirštais, oi, letenomis ir iltimis.  Išeiti iš saugomos lodžijos teritorijos griežtai draudžiama. Kaip, beje, ir safario metu išlipti iš autobusiukų negalima. Pro savo kambario balkoną stebiu dramblių maudynes:

Orui atvėsus sėdame į autobosiukus vakarinei medžioklei. Čia mums nusišypso neįtikėtina sėkmė pamatyti per kelią bėgantį su grobiu nasruose leoparduką:

Lodžijos darbuotojai leopardams privilioti kabina mėsos gabalus, bet anie dažniausiai ateina naktimis ir suėda, kai niekas nemato. Taigi, mūsų ekipažas, pamatęs leopardą, labai didžiuojasi.

Po vakarinio safario vietoje dramblių pro langus stebime buivolų bandą. Naktis pilna keistų Afrikos savanos garsų. Negaliu sakyti, kad miegoti buvo jauku. 

Ką gi, pretęsiu kiek vėliau.

Ką gi, antra diena Hakuna Matata šalyje ( mėgsta jie šį posakį, kuris reiškia no problem). Keliamės 5 ryto, kad vos švintant pajudėtume ieškot žvėrių. Stebime dramblius, zebrus, žirafas. Sustojame hipopotamų pažiūrėti. Matome tik nugaras ir iš vandens kyšančias akis. Hipopotamas- pavojingas gyvūnas. Nors ir yra žolėdis, bet dėl savo didelio svorio ir nenuspėjamo būdo, gali sutrypti bet ką, pasipainiojusį jam po kojomis. O blogiausia, kad prieš puldamas, niekaip neįspėja. Net motinos hipės vaikus veda toliau nuo patinų ir tik po kurio laiko su vaikais grįžta pas vyrus. Nes nėra tikros, ar hipai nesugalvos sutrypti mažylių.  

Važiuojame į masajų kaimą. Kenijoje yra 44 gentys. Masajai- viena jų- su aukštais ir lieknais žmonėmis. Kaime, kurį aplankome, gyvena 4 šeimos. Keturi vyrai, turintys po kažkiek žmonų ir belen kiek vaikų. Viso kaime 120 žmonių. Trobeles susirenčia iš šakų/pagalių ir karvių mėšlo moterys. Kiekviena žmona su savo vaikais turi po savo trobelę. Vyras eina paeiliui pas savo žmonas miegoti. Guli ant lentų, uždengtų karvių oda. Valgo masajai galvijų mėsą ir pieną, sumaišytą su galvijų krauju. Jei pavyksta mėsos išsikeisti su kitomis gentimis į vaisius ar daržoves, kažkiek valgo ir jų. Namukai sustatyti ratu, į kurio vidinį kiemą naktimis pargenamos karvės. Mėšlo kvapas ir gausybė musių verčia mūsų vaikus raukyti nosis. Masajai padainuoja mums, paškinėja į orą ( tipo, varžybos, kas aukščiau iššoka), aprodo savo trobų vidų, papasakoja apie savo gyvenimą. Vaikai lanko mokyklą. 15-18 metų berniukai apipjaustomi, be nuskausminimo, tai vyriškumo įšventinimo ritualas. Masajų jaunas karys demonstruoja man, kad išsitraukė dantį pats tam, jog jei kartais susirgtį ir dėl raumenų spazmo negalėtų išsižioti, jį galėtų per tą skylę pamaitinti.

Spalvingi drabužiai:

Pakramtęs akacijos medžio nužievintą šakelę masajas pasidarė puikų šepetėlį ir man tvirtina, jog dantis valosi du kartus dienoje po 3 minutes. Siūlo pabandyti ir man, atsisakau:

Mėšlo trobelės:

Vietiniai vaikai atsargiai su nuostaba čiupinėja mano odą:

Skautišku trynimo būdu įkūrė ugnį:

Viskas baigiasi, žinoma, bandymu parduoti kuo daugiau vietinių moterų rankų darbo apyrankių, knygų skirtukų, lėkštučių ir kt.niekniekių. O jie moka būti įkyrūs ir yra labai atkaklūs. Balti žmonės jiems kvepia pinigais. Dėl šventos ramybės paėmėme du karvių odos skirtukus knygai ir vieną nedidelę molinę lėkštelę su žirafa. Galvojau, bus katei konservams. Namie, beje, plaunant tą lėkštelę beveik visos spalvos ir nutekėjo su vandeniu.  

​

Vėlgi, atėjus karštai pietų siestai, važiuojame į kitą stovyklavietę, įsikūrusią kitame nacionaliniame Amboselio parke. Truputį neramina, kad ten nakvosime palapinėse. Nebūsime užpulti tose palapinėse laukinių padarų? Tačiau atvykę poilsiavietėn, lengviau atsikvėpiame. Karališkos ten tos palapinės, su dušu ir wc viduje. Iš išorės:

Iš vidaus:

Pailsėję, pavakaryje važiuojame apžiūrėti Amboselio. Tai- visiškai kitokio pobūdžio parkas. Didžiuliai žalių pievų plotai su tankiai besiganančiais gyvūnais. Daug drėgmės, netgi pelkė nemaža plyti. Akys tiesiog gerte geria tuos kaip iš vaikiškų knygelių apie Afriką paveiksliukus. 

Amboselio dryžuotos laimės:

Gnu:

Buivolai pelkėje gaivinasi:

Kelią mums kerta drambys su viena iltimi:

Iš arti pasilabiname su ne itin gerą įvaizdį turinčia hiena. Hiena savo grobį valgo dar gyvą, drąsko gabalais nenužudžiusi aukos. Žvėrys jos nekenčia. Hienos turi matriarchalinę santvarką- patelės valdo, patinai smulkesni, silpnesni, nusileidžia moterims.

Pažvelgiame į aukščiausią Afrikos Tadž Mahala kalną. Beveik 6 km. Vietiniai jį kartais šypsodamiesi vadina vemiančių baltųjų kalnu. Spėkit, kodėl.   

Važiuojame į savo stovyklavietę, nes saulė jau eina miegot:

Aist - milžiniškas, kaip 10 dramblių tau AČIŪ už superinį pasakojimą, perskaičiau visas tris dalis vienu atsikvėpimu      labai labai patiko    labai noriu dar 

Gielux - palikit Spurgos fontanėlį ramybėje    kaip vargšei katytei jaustis kai jūs fontanėliui tokią nepagarbą rodote  ​ 

Wau    kol parašiau, Aist dar vieną dalį įkėlė - bėgu skaityti