Sveiki,
pirmiausia reikėtų peržvelgt šį įstatymą - https://e-seimas.lrs...fwid=191fum7rlr ,
o vėliau daug klausimų kyla galvojant apie individualų tokį nuotekų valymo būdą, kadangi:
1. nuotekų surinkimo talpoje kaupsis dumblas, jį reiks išvežti, plius, reikės stebėti kad neužkištų infiltracijai tiekiamų nuotekų vamzdžio;
2. nuotekų surinkimo talpos ir infiltracinio lauko alsuoklių įrengimas (ar nebus pašalinių kvapų, nes anaerobinės sąlygos - be deguonies, gausis rūgimas);
3. klausimas kiek laiko realiai tarnaus infiltracijos sistema, ar galima bus keisti ir kokiu būdu infiltracinius elementus (matosi kažkokios dėžės su maišais);
4. kiek sklypo ploto užims visa sistema ir ar nereiks pylimo daryti jei aukšti gruntiniai vandenys (per liūtį variantas kad kvapas intensyvus bus);
5. turi būti įrengtas išleidžiamų valytų nuotekų mėginių paėmimo taškas, nes jei užsiterštų šalimais esantis vandens telkinys, kad būtų įmanoma paimti mėginį ir įrodyti kad valymo įrenginiai veikia;
6. dar reikia išsiaiškinti iki kokių parametrų šie valymo įrenginiai išvalo buitines nuotekas.
Iš praktikos, tai sistema kaip ir vykus. Infiltracinis laukas iš tikrųjų tarnauja ilgai ir reikalauja mažai priežiūros, bet čia kas liečia su natūralia (skalda) įkrova įrengto buitinių nuotekų valymo įrenginį apie 50 žmonių.
Tos infiltracinės dėžės, kaip lašelinis biofiltras, labai įdomiai atrodo. Tikriausiai ten geotekstilėje yra plastikinė įkrova. Kaži, jei ilgesnį laiką naudojant tokį valymo įrenginį neužaks viskas viduje.
Kas liečia biologinius valymo įrenginius, tai jie mažiau lepūs pastatymo atžvilgiu, o vat priežiūra sudėtingesnė, sugedusios orapūtės pakeitimas ir plyšusių aeracinių elementų keitimas, bei dumblo išvežimas, dar reguliavimas ir nuolatinė stebėsena.
Manau, įstatymiškai, valymo įrenginiai leidžiami, o jie tikrai geresni, manau, būtų nei daugelis siūlomų biologinių valymo įrenginių.
Turiu įtarimą, kad šis postas parašytas atsakant į mjjm @ 2018 06 14, 16:57 postą.
Pirmiausiai siūlyčiau atkreipti dėmesį į tame poste parašytą klausimą:
Reikia pirmiausiai akcentuoti, kad įrenginių niuansų nežinantys žmonės suprastų, kad iš septikų vanduo negali būti išleidžiamas į upelius. Iš septiko, neišvalytas skystas tūris turi būti išleidžiamas į infiltracinį lauką ir tik jame yra valomas. Pačiame septikia pagrinde tik atskiriamas kietas tūris nuo skysto ir skystas išleidžiamas į infiltraciją, kur ir vyksta valymas, o kietas vėliau turi būti išsiurbiamas.
O visi kiti niuansai jau antraeiliai.
Sklype pratekantį upelį todėl ir paminėjau, kad būtų aiškiau, jog neatmetu ir BVĮ su ištekėjimu į upelį.
Man asmeniškai septiko veikimo principas - priimtinas. Tik klausimas šio švediško septiko atveju - koks yra SAZ nuo tų infiltravimo dėžių? Toks pats, kaip ir infiltracinio šulinėlio atveju?
