Katukai, Nr. 2,5.
Dabar irgi toks pats virbalas 
nes siūlas 100 g-380 m.
Ilgalaikiai projektai pas mane.
Šast ir jau namie Niekur nėra taip gražu ir gera, kaip Lietuvoj 
O šiaip buvo puikios trumpos atostogos, gražūs vaizdai, šilta jūra. Tik vis man to Waw jausmo pritrūksta. Nes taip viskas vienodai gražu, kad jokio skirtumo ar tu Italijoj, ar Kroatijoj, ar Ispanijoj, ar Prancūzijos Rivjeroje. Reikia pagaliau susiruošt į Aziją. Tik gal kai situacija su skrydžiais apsitvarkys. Nes dabar tai kaip loterija, oro uostuose labai daug skrydžių atšaukta, dar daugiau veluojančių. Mums tai labai pasisekė, nes abu skrydžiai vėlavo tik po pusvalandį.
Kepu bulvinius blynus Po 5 dienų kavinių maisto tai tikra atgaiva
Liniuka, sveika, sugrįžus.
O kodėl tie skrydžiai atšaukinėjami. Dėl kovido ar kokių kitų priežasčių?
Šiandien užsiimu siuvimo reikalais. Dukra per darbus ruošėsi džemperį siūti, bet paskui karantinai užėjo, tai ir liko nepasiūta. Dar net ne visos detalės iškirptos. Sako - mama, gal nori pabaigti? Tai dar buvau siuvimo reikmenyse, nes kai ko trūko, dabar ruošiuosi jau iš tiesų siūti.
Nuo rytdienos nebeturėsime nei vieno vaiko, paskutinė dukra tampa pilnametė.
Kerpena, ohoho, kokie pokyčiai. Gal kai vaikų daugiau, tas jausmas nebe toks stiprus, bet tas lizdo tuštėjimas liūdina. Tai net nežinau, ar sveikint, ar pagailėt 
Liniuka, gal į kokius kalnus reiktų to wow jausmo paieškot. Dukra siunčia vaizdus iš Juodkalnijos ir Albanijos, tai net foto kvapą užima, įtariu gyvai dar įspūdingiau. Aną dieną lipo į 2500 m kalną, 4 val, paskutinį etapą net ne visi įveikė. Sakė, stačiais skardžiais be apsaugų adrenalino sočiai.
Kerpena, personalo trūksta ir skrydžių bendrovėse ir oro uostose. Per kovidą daug atleido, o dabar nesurenka. Man tai keista, ką tie atleisti veikia, kad negrįšta dirbti.
Liniuka, taip, Kroatija tipiška Italija. Kiek pamenu, jie ten net itališkai šneka.
Man Kanarų salos Fuerteventura ir Lanzarotė paliko įspūdį. Nors ir Europai priklauso, bet ten Afrika jaučiasi.
katuk, gailėt tikrai nereikia. Sveikint - net nežinau. Kažkaip kol kas labai ramiai priimu vaikų išėjimus. Gal jei visi iki galo išeitų paisjjustų kažkaip labiau. O dukra nors ir pilnametė, bet vis tiek dar vienus metus moksleivė, tai tikrai namie dar bus.
Prisimenu, kaip mama pasakodavo, kad kai mes sus sese išėjom iš namų, o tas nutiko vienų metų skirtumu (aš po dvylikos į Vilnių išvažiavau, o sesuo po devynių į Panevėžį), bet kokį daiktą pamačius, spausdavo širdį, visokie prisiminimai, kaip kur ėjom, kžaką darėm, ašarą traukdavo. Tai aš dar iki šiol to nepatyriau.
Kalnai visada gražu, ypač Alpės, Tatrai. Bet kalbu daugiau apie tuos atvirukinius pajūrio miestus ir miestelius. Gražus iki negalėjimo Ir vienodi.
Afrikos jausmas turbūt dvejopas. Šiaurės Afrika, į kurią turbūt turi panašumo tos salos, ir tikra Afrika. Nes šiaurinėje Afrikos išvis mažai. Esu buvus Tunise ir Maroke, tai ten labiau arabų kraštai.
O šiaip dar labai norėčiau į pietų Ameriką. Bet neturiu pakeleivių 
Kažko manęs tai netraukia visokios egzotinės šalys su savo vabzdžiais ir kitais jų pavidalais apskritai, su mano keliautojo patirtim, tai ir kokia nors Praha tiktų įspūdžiams.
Liniuka, aš Afriką mintyje dėl gamtovaizdžio turėjau. Kultūriškai ten visiškai pietų Europa.
Aš apie Kubą vis pasvajoju.
O įspūdžiai labai nuo lūkesčių priklauso. Kai nieko ypatingo nesitiki, tai įspūdį net ir bangos gali palikti. Pamenu, kai pirmoji šeimyninė kelionė buvo į Egiptą, aš nusivyliau piramidėmis, nes įsivaizdavau kažką didingą.
Oj, kiek dar visko manęs laukia!!!
Ir Anykščiai su vikunija, ir Pietų Ameriką, ir seniai lankytas močiutės kaimas...
Nuostabiai laimingas vyriškis. Turbūt dėl megztinio. Kas pastebėjo meškas rašte?
20220718_093520.jpg 318,79KB
0 Parsiųsta kartų
Įlindau į Pinterestą. Ieškau įkvėpimo. Bo nes kažkokia apatija mezgimui. Nieko nenoriu, nieks nevilioja... jokių bent idėjų užuomazgų. Net siūlams pirkti jokios priežasties tikiuosi, kad tai dėl vasaros
|Kadangi perskaičiau apie meškas, kai dar tik vyriškio galva matėsi, tai iš karto pamačiau.
