Šiandien labai graži diena: kava, apsikabinimai, ciklamenai 
ir du tortai.
Laba diena,
Oho, kokios macaroonsų meistrės visos 
Aš tai nejaučiu susižavėjimo jais tiek, kad pati gaminčiau.
Restar, gal tą morkinį gali į kambarėlį įdėti?
Aš planuoju kept tą Beatos paskutinį slyvų su morengo kepure. Nusipirkau slyvų penktadienį ir pamiršau, kad kept norėjau 
Tai gal kurį nors vakarą, jei ne šiandien, ir prisiruošiu 
Daugiausia kartų esu gaminusi Napoleoną pgal ingriduskos receptą. Ir pridalinus tą receptą belenkiek kartų. Vis tik skaniausi man sunkūs šokoladiniai Visai nesuprantu tų putėsinių tortų..
Aš knygas vis dar skaitau visokias. Ir kuo šūdiniau gyvenime, tuo men liūdnesnė knygos norisi.
Vyšnios, beje, ir mano meilė
Limit - daug bendrumų turim - išskyrus liūdnas knygas 
. Nors, kai pagalvoju, tai paskutinės patikę ("Gęstančių žvaigždžių miškas", "Paryžietiška apgaulė") - apie II-ą pasaulinį, holokaustą, koncentracijos stovyklą ir pan. Tai kaip ir liūdnos, bet geros. bet gal aš negalvoju apie jas, kaip apie liūdnas, bet kaip apie gyvenimiškas. Ai, net nemoku pasakyt. Man nepatinka tokios, kur grūzina ir net neaišku apie ką, mažai viltingų prošvaisčių. Seniai skaičiau ir paskui sėkmingai pardaviau, bet man va šita https://www.knygos.l...nygos/ibrolis-/buvo perdaug grūzinanti... tai ir iš „Mažo gyvenimo“ tikiuosi to ir vengiu . Gerai parašyta knyga, kuri greit įtraukia, tai kokia jau ji ten bebūtų - patinka.
Man tai šitas su vyšniom labai geras https://www.sauletav...dasis-miskas-2/
Laba,
Kapseika, jei atvirai šiuo metu nebesiskaito visai. O seserų serijos iš vis nesusigundžiau net pradėti... galvoju, gal nuo kitų jos knygų pradėsiu. Bet matyt reikia gerai išvėdinti smegenis, kad vėl į knygą pasinert.
Restar klausei apie audimą, tai juostų esu paaudusi. Šeštadienį teko edukacijas vesti rudeninėj mugėj, tai visai smagiai buvo pakalbėti su vaikais ir senjorom apie audimus.
Vakar kepiau žiburėlius 🤣 t.y. žagarėlius. Radau receptą mielinių ir tikrai skanūs ir pranykstantys.
Mielinius žagarėlius mūsų kaime auselėm vadindavo. Močiutė gamindavo ir mamos krikšto mama 100 metų jau neragavau...
APie knygas pakalbėjom, kaip tik priminimą iš bibliotekos gavau, kad knygas reik grąžint. Anksčiau visas pasiimtas sąžiningai perskaitydavau, kad ir nelabai kokios, dabar nebesivarginu.
Skaitau 'Magdalė, smuklės merga.' Lengvai skaitosi, apie XVI a. Vilnių. Dovanojau mamai, dabar pati pasiėmiau.
Šita irgi patiko kaip ir dvi paskesnės, lengvi detektyvai su senuoju Vilniumi. Ir greit skaitosi ir įdomūs.
Labas.
Žiūriu nuo mezgimo perėjot prie pyragų kepimo.
Aš skaitau viską, bet kažkokie nekalbadieniai, niekaip nesirašo .
Mačiau MsuM labai gražių spalvų megztuką. Man labai gražu tokios natūralios spalvos.
Dar apie amžių kalbėjot - tai aš tikrai turbūt seniausia čia likus. Žinau, kad truputį vyresnė Lace buvo, dar Lusasita, bet jų jau seniai nebuvo.
Megzt nelabai mezgu. Nors neseniai kojines vėl pradėjau ir nemažai per savaitgalį numezgiau. Mezgiau abi iš karto antrą kartą. Bet man kulnas tai kažkaip nesigavo sklandžiai, nei vieną kartą. Matyt reikėtų persikelti ant atskirų virbalų ir pabaigus vėl susikelti kartu megzt.
Seserų knygas esu visas perskaičius be tos paskutinės. Tai man buvo labai įdomu, kokia ten to jų tėvo paslaptis. Labai tikėjausi tada, kad paskutinėje knygoje paaiškės. Bet kai nepaaiškėjo paskui perskaičiau, kad knyga dar nepaskutinė, o rašytoja mirė ir, atrodo, jos sūnus žada pagal jos užrašus parašyt paskutinę knygą. Tai kaip ten buvo? Pasakykit skaičiusios.
Knygą išleido sūnus, pakoregavęs motinos rankraštį. Lyg ir taip buvo. O gal tik sudeliojęs. Bet autoriai jau du. Ji ir sūnus
Kerpena, brandžiausioji, kiek gi tau metų?
Kerpena, brandžiausioji, kiek gi tau metų?
Manyčiau 25+ patirtis 😉
