Vaje, ale tai kokios atsivertėlės visos per kelis metus tapot . Išskyrus tas, kurios neseniai prisijungė arba visada tokios buvo
.
Jeigu kada nors nevalgyčiau mėsos dėl kokių nors įsitikinimų, tai jau nekeisčiau niekuo, kas itin panašu į mėsą. Nes kažkaip keistai.
Nors man tai netrukdo . Aš noriu bent kažkiek mažais žingsneliais imtis ko nors sveikiau. Tikrai mano parmezanas nepretenduoja į sveikuolišką vakarienę, nors ir nedaug ten tų gramukų patarkavus susidaro
. Nes kai pagalvoji, kiek visko reikia daryti "teisingai" - kvėpuot, valgyt, gert, judėt, sėdėt (geriau nesėdėt...), miegot-nemiegot, mąstyt... eina sau, nepakeliama našta. Nebent gimtum tokioj tobuloj šeimoj. O jau mezgėjų baliai ir ėdimas iki nakties visokių marmalų išvis nesveikybės viršūnė, bet gal atperka dūšios džiaugsmas plepant, dalinantis, sužinant naujų dalykų? Žodžiu, nežinom, nuo ko mirsim, deja, deja... Mano tėtis visą gyvenimą gėrė ir rūkė, pragyveno mamą 30 metų beveik, o pabaiga bus nuo tokios banalios priežasties... Žodžiu, nusifilosofavau, sorry, kažakaip taip man šiandien mąstosi...
Girdėjau bliūdas tarškant, kažko jau dičkis pasigriebė...