Ulialia, koks grožys
ką jame laikysi? Kai ne po pažasčia
Labos
Po pažasčia tai čia kaip vakarinis rankinukas į teatrą.
Jaukus lietuviškas krepšiukas. ![]()
Egloške, pasisakyk dažniau, smagu matyti. ![]()
Restar dukros menas.
Labai artima, ką apie vaikus rašai. Apie mokyklą tai ne, nors maniškė porą savaičių sirgo, tai net nebuvo. Bet apskritai kai paauga, kaip skleidžiasi. Dabar jau tas etapas, kai papasakoja, ko nežinau, ir kai iš tiesų labai įdomu klausytis.
Pagal tą mintį, kad su mažiukais neįdomu kalbėtis, nes viską tu žinai, ką jie pasakoja.
Prisipirkau siūlų ir aš.
Siuvinėjimo ir rowan tvido. Susigundžiau kartu tą Edinburgh megztuką megzti. Tik aš galvoju jo pusbrolį daryti ir tą raštą dėti ant juosmens, o ne ant pečių. Mano rėmas ir taip platus, ant manęs geriau paryškintas liemuo atrodys. Bus baltas su žydru. Ir dar raudono daug… Noriu raudonos suknios. Man suknelių virusas nuo pernai nepraeina.
Labai patogu nešiot, nereik sijono derint, vieni per platūs, kiti per siauri…
Baigiau savo storulę, labai džiugina.
Kol kas ant pakabos, jei dar bus progų kur su ja pasivaident, tai paprašysiu, kad pafotkintų. Eisiu maudyt ją savaitgalį.
IMG_0839.jpeg 319,66KB
0 Parsiųsta kartų
Dabar eilėj kumštines paprastutes pirštines išsisiuvinėt ir pamušalą įsiūt, kol dar žiema. Ir skarą šalia tokios pačios spalvos. Kapišonšalikį skystą išardžiau (omg pūkus ardyt…), bus skara vietoj jo. Ir mumio kojinė dar laukia. Ir siuvinėjama suknelė.
Turiu pakankamai veiklos, kad nebandyt į tą čiuožyklą lauke eit.
Ir jungiuos į skaudamų galvų kompaniją. Mm turi prasidėt, tai sunku ir sopa. Bet paprastai būna lengviau, kai prasideda.