QUOTE(ponia Lylia @ 2017 09 22, 15:56)
Graźu. Kaip man reiktų tokios patarėjos, kad kas nors pirštu parodytų, kur ir ką sodinti. Nors jau prisivilkusi ir prisisodinusi tiek, kad greičiau reiktų rodyti, ką lauk mesti
</p><p>Nesiginĉysiu dėl to, ką kuri matēm
kažkiek racijos yra, kad pieno produktai, ypač nerauginto pieno, rūgština organizmą. Tačiau, kaip saintlina sakė, daug kad priklauso nuo pačio organizmo. Aš irgi prie tų, kurie mano, kad pienas- veršiukui, o ne źmogui. Bet skanu sūris, skanu sviestas, o be grietinēs tikrai neįsivaizduoju kol kas savo sriubų ir kai kurių daržovių salotų. Atvežė vakar varškēs sūrio naminio, blem, kad skanus, dar aplamai apetito nēra, bet kai atsigausiu, tikrai norēsiu. Bet bijau
nu tikrai bijau valgyti po tokio snarglētekio. Kaip ir krakmolinių košių nenoriu, kaip ir miltų. Cukraus pats organizmas jau nepriima. </p><p>Kas dėl stresų, tai yra du żmonių tipai, vieni tinkamai reaguoja,išsirėkia ar kitaip nuleidžia garą, bet nelaiko viduj pykĉio, kiti sulaiko savy, nutyli, nuryja, tokiu atveju atsiranda vidinė agresija, kuri arba į save, arba į kitus nukreipiama. Va čia ir prasideda ligos. Daug niuansų, nesiplėsiu. O kad nustojo augti kas ten augo, aišku, iš dalies gali būti dėl papildų, bet gali būti,kad kažkas, ką blokavo augliukai ar kas ten buvo, visa ta situacija žmogaus biolauke nustumta į ateitį, į vaikų biolaukus. Ir anksčiau ar vėliau išlįs, tik gali būti jau stipresnė. Arba būna, kad susitvarko per kitokius ,,kanalus", tarkim, būna pinigų netekimai, vagystēs ir tt, jei žmogus tinkamai reaguoja, nelaiko pykčio, tai tuo viskas ir baigiasi. Nors kaip taisyklė, būna atvirkščiai, pradžioj nemalonumai, paskui jau byra sveikata ir likimas. Na, bet čia iš tos serijos, kur jūs nei viena netikit
nesiekiu pasirodyti karksinčia varna, tik diskutuojam.</p>
Oi, paskaičiau ir priminei. Gi jau šio ryto sapnas toks gerulis buvo, kad dar neprabudus supratau - briedus sapnuoju. Pusę jūsų visame tame reikale dalyvavo ir jau sakiau turiniu pasidalinsiu, ale išlėkiau pasilakstyt ir absoliučiai viską užmiršau. Gaila net, nu
Ai, tai gryno pieno dėl manęs gali ir nebūt. Su brendimo pabaiga atsirado visiškas netoleravimas. Dar apie vaikus, mergiotė, kai tik suėjo trys metai, keli paraganavimai ir jokių slogų iki mmm neturėjo. A dar mada bulkučių prisipirkt ir šiaip putlus vaikas buvo, kol sportuot nepradėjo.
O kas dėl vyro - stresą kažkiek sporto salėj palieka. Dėl to susitaikiau ir nutariau, geriau jau ten garą nuleis. Gal paskutiniai metai, kai tie negerumai pradėjo augti, visai palūžo ir net žinau, kam ačiū pasakyt turiu. Bet gi tas ritimasis žemyn ir toliau ėjo, o po metimo vartot tam tikrus papildus tikrai baigėsi pėdos skausmai, net neužčiuopia dabar jokio gūzo.
Pabaigai, na mane taip auklėjo, kad su visom baimėm ir psichologinėm problemom pati turiu tvarkytis. Negali pakeist, vadinasi neimi į galvą, gali pakeist, tai koncentruotis tik į tai. Dar mokslai tokie papuolė, kad negali palūžt. Isterikuot gali vėliau, bet tarkim autoavarijos metu pamačius atvirus lūžius, kraujo klanus negali sau leist net pasimest - galvoj iškart pradeda suktis filmukas ką ir kaip reikia veikt. Žodžiu, išsiplėčiau
gal dar ras, kur pametė. Paklaust pas budinčius reikia.
