Tai čia blogoji žinia, o dabar greit sugalvok kokią nors gerą žinią
Tikėjausi, kad tik darbe negalėsiu dirbt, o namie piešiu, megzt mokysiuos, pyragus kepsiu
Gera žinia - Vynotekoj papigiai labai skanių šokoladukų nusipirkau
O jeigu dar tai būtų tavo duona, reiktų mokėti mokesčius ir pan. Tai vopše į minusą. Mes, kurios mezgam, žinom kas tas yra, tos, kurios užsisakinėja- mintyse dūrom išvadina išgirdę vien tik darbo kainas.
Pažinojau vieną mezgėją, mūsų mieste gyveno, mezgė kaip bitė, užsakymų n turėdavo, bet nepragyvendavo. Nes kainos pas ją juokingos buvo. O uźsakymai iš katalogų nuo podiumo. Išsitraukia tikrai turtingos moterys nuotrauką iš interneto, atspausdina, atneša jai, o ji apsiima ir mezga už kapeikas. Pradėjom protinti ją, kad farikt jai. Būdavo, kad atsiima užsakovė gatavą mezginį, savaitgalį pasipuošia, savaitės vidury atveža, sako- gražinu, man čia ta siūlė nepatinka
ta ir atiduodavo pinigus. Paskui siūlydavo, kad kas nupirktų. Man kartais keistai atrodo, kai pamatau parduodamas už kelis eurus vilnones megztas kojines, dar iš savo siūlų.
Šiaip mažai mezgu kitoms,tik arba dovanom, arba giminėms. Tai neturiu patirties su kainom, uźtat su pomidorais turiu. Derėdavosi. Vienas toks sveikuolis paprašė kažkiek kg prinokinti jam, atvažiavo pasiimti, tada dar litai buvo. Pasakiau po kiek, sako- o prekybcentry kaźkuriam po 80ct. Sakau tai važiuok ir pirk iš ten. Pasiėmė kelis kg,atseit brangu pas mane. Dar prisiskiedė, kad ne sau ima, o moĉiutei. Atėjo jo mama po kelių dienų, pasakoja, kad sūnus nusipirko pomidorų iš iki, o neskanūs
paskui atvažiavo pats, sako nepatiko iš parduotuvēs
tai toks ryškiausias prisiminimas. Daugiau nesiderėjo.