Džyyyz, kiek daug skirtingų lietuvių kalbų gali būt

Nulėkiau užsakyt užuolaidas, ne pirmą kartą ten perku audinius ir vietoj siuvu. Tie patys to paties buto langai, nematavus jau galiu pasakyti, kiek kur reikia. Žodžiu, parodau audinį ir sakau: - du gabalus, aukštis X, plotis Y, lubinis karnizais. Anoji netiki ir klausia, ar tikrai aukštis X. Hmm, pakartoju, lubinis karnizas ir jau gatavo turi būti būtent tiek. Standartinis butas su standartiniu aukščiu. Netiki. OK, kiba mano bėda toji priėmėja.
Toliau, klausia ar 'karūnėlę' daryt. Pakartoju trečią kartą - karnizas LUBINIS, jabyštvajirogės

. NE!
I vėl toji netiki. Paskui po nosim: - kaip sau norit.
Jau viduj žvingaut pradedu ir noris paklausti, kur aš tą jos karūnėlę sugrūsiu lubiniam karnize. Priėmėja jau ima erzintis.
OK, toliau važiuojam. Klausia, koks karnizo ilgis, pakartoju, ką pačioj pradžioj sakiau - GATAVO PLOTIS Y! Ta manim ir vėl netiki. Jau visai vos valdau juoką. Sakau, skaičiuokit kaip ten jums reikia, noriu pirkti gatavus X x Y 2 gabalus. Ana jau visai susinervavus, tipo, nžn kokią juostelę dėt. Aš jai - pusantrinę, nu

Toji bando skaičiuot atbulai ir perklausia, ar tikrai toks karnizo ilgis. Tai aš ir pati žinau, kad 20cm jis ilgesnis, ale niekas nesiruošia pusantro karto audinį ir sutraukti
Tai va, moralas toks - kai seniai seniai sugalvojau, kad vistik ne priėmėja bute gyvena ir ne jos reikalas užuolaidų aukštis ir plotis, vos laikiaus neišrėkus, kad ne jų reikalas, šiandien vos juoką nulaikiau