Sveikos, greitai surašysiu, nes turiu toookią papinykę, kad

Žodžiu, gal apie 13.30 nuleido vandenis, jau buvo 5cm, gavau dar klizmą, ir rami laukiau kas vyks toliau. 15h vėl atėjo patikrinti kaklelio, niekas nevyko, todėl įkalė kateterį ir pradėjo leisti skatinamuosius. Pasiprašiau dujų, prasikankinau beveik val su jom, sakau nepadeda! Noriu epidūro. Bet patikrino sako jau 9 yra, pakentėk.. Tai tas 1 cm atrodo visą amžinybę vėrėsi.. Manęs akušerė klausia 'ar žinai ką turėsi? Berniuką, mergytę?' Nu tipo dėmesiui nukreipti.. Sakau 'gal galit patylėti, nenoriu su jumis kalbėt niekada'

girdžiu vyras sako 'šiaip ji nėra tokia, paprastai mandagi..' Ji sako 'suprantu, kitos mane pasiunčia toli..' O man nervas ima, kad plepa visi aplink, o man skauda..

tarpais atrodo užmiegu prieš stumiat, nes atsimenu tik jau veiksmą.. Dar sakė vis klausinėjau ar kai stumiu, tikrai nepašiku, bet šito aš neatsimenu..

Žodžiu, stumt pradėjau prieš 17, o pagimdžiau 17:17. Ilgaplaukę Isabellę.
Tiesa, plyšau ir viduj ir išorėj.
Nežinau, vakar nejaučiau nieko.. Visą laiką galvojau apie Luką.. Žiūriu į ją, bet nematau jos..
Šiandien prieš save matau mažą bobutę, kuri visiškai priklausoma nuo manęs.. Bet matau koks nusiminęs mano pirmasis.. Staiga nieko 'nebemoka', reikia ir aprengti, ir nurengti.. Nori prisiglausti, o vieta ant mamos užimta.. Sėdi vis ir laukia.. Nenori kad sesė prisiliestų..
Drąskausi iš vidaus.. Lyg ir noriu bučiuot tą mažą lėlytę, bet net nedrįstu.. Rašau ir verkiu..
Ai, vandeny gimdyt negalėjau, sergančiai, karsčiuojančiai neleido.
O dar dėl vardo kažkas klausė, tai vyras lietuvis, bet čia, Danijoj, mums šitaip patogiau.. Ir gražiau.

Skauda speneliuuuuuuus
Mergos, taip saldumynų noriu, kad atrodo sielą parduočiau

.. Užtat spėjau išvirt grybų sriubos, mažoji miega, tai apsikuopiau namus, naktį laukia festivaliai..