QUOTE(sena pažįstama @ 2017 12 04, 12:45)
Visur tas pats

Su braškėmis stengiuosi neprekiauti turguje, nes išgirstu tiiiieeek komentarų, kad bloga būna. Visiems duok už dyką-tai bus gerai.
SP, klysti. Ne tik už dyką, dar ir primokėti turėtum. Bet koks asmuo, prekiaujantis savo darbo vaisiais yra pikčiausias tautos priešas. O vat kokia maksiminė produkcija jau nuasmeninta ir maloniai perkama.
Dar geriau, kai susiformuoja nuomonė : daug turi, iš tavės galima imti nesiklausus. O ką, negalima ???
Kurios buvote, žinote mano plotų dydį. Tolokai nuo miestelio šiemet mano pekino kopūstai. Ir prie kelio, na, nelabai judraus, bet važinėjamo. Gero tono požymis : sustoti ir prisipjauti kiek širdis geidžia. Važiuoja mano darbininkė namo po darbo ir mato du darbštuolius su mašiniuku ir maišais. Klausia, ką čia veikia. Atskrieja klausimas : o ką, negalima ?

Moteriškė traukia telefoną, mol skambiname IK ir klausiame, ar galima. Susivyniojo maišelius ir nepatenkinti nuvažiavo. Garantuotai vėliau grįžo. Išpjauta kukliais paskaičiavimais mažiausiai tona. Gi ir suėsti tiek didelės giminės reikia.
Praeitą ketvirtadienį trūko traktoristų vežti iš lauko, tai sėdau į traktorių ir varau. Susistabdo mane prie lauko moteriškė su audine ir klausia, ar ir ji gali prisipjauti. Matyt, palaikė mane samdomu piliečiu. Sakau, parduodame. Moterytė tik akis varto, įtariu, šitas žodis jos sąmonės nepasiekė. Išaiškinu kelią iki sandėlio. Dar akimis klapsi. O tai gal iš krūvų pasirinkti galima ? Sakau, jei nori lazdų į pasturgalį, gali bandyti. Nuvairuoju į lauką, malasi ta Audinė kaip tarakonas ant viryklės šen ten keliu

Bet aš išvažiavau, atvarė kitas traktorius, gal vėl biznis nepaėjo.
Linksmiausias nuotykis buvo prieš gal 10 metų. Irgi tame pačiame lauke. Svogūnus išpurtome, padžiūna apie savaitę kitą, tada važiuoja surinkėjas ir vežame baigti džiovinti į aruodus. Tą dieną skambino vieni mano šefuojami žmogai ir prašė kelių maišų svogūnų. Na, kilniam reikalui, sportininkams. Kažkas važiuodamas klausia, ar priklauso būti baltam autobusiukui lauke. Pagalvojau, gi nepasakiau sprtsmenams kuriame lauke. Vyktu išsiaiškinti situacijos. Renkasi du vyrai kaip mūrai net susšilę mano turtą. Pasilabinau ir aiškinu, kad čia mano laukai, mano daiktai.
_ o ką, tau gaila? Šitiek turi. O be to, manėme, kad bendrovės.
_ O bendrovės tai galima skersai išilgai imti nesiklausus?
-Ko čia burbi, užteks ir tau.
-Vyrai, bet vis tik reikės už juos susimokėti
-Kiek
- 0,xx. Per pusę pigiau nei parduotuvėje.-
Pasikaso plikes, pagalvoja, krumpliaračiai smegeninėse sukasi....
-Bet mes jau prisirinkome, tai nemokėsime. Mums per brangu. Tik šituos pasiimsime
- Nė nebandote...
Vyrukas ant pečių maišą kilst, jau nešasi į savo busiką. Nesumojau iš karto į pakinklius spirti, būtų nuvirtęs nosimi į dulkes. Tai tik už maišo truktelėjau, tas nukrito nuo pečių ir pusė grobio iškrito. Vis tiek džigitas tą pusmaišį ant pečių, blinkt į busiką, durimis trinkt. Sušoko abudu ir jau važiuos. Na pyktis sukilo. Nepraeis čia priešo tankai...

Griebiau akmenį ir pareiškiau
-Tik pajudate, langą išpilsiu
-Tik pabandyk..
Pabandžiau, bet nesitaikiau į langą, kliuvo į buferį.
Durys šmaukšt atsidaro, išlipa abudu kaip kalakutai užraudusiais snapais. Matau, gausiu lupti. Atbula traukiuosi link savo autobusiuko, atbula ranka pagrabalioju durelių lentynėlėje ir ištraukiu du mačetės dydžio peilius. ( jų visada durelėse būna, nes važinėjama kopūstų kirsti) Pasijaučiu drąsiau ir jau gatvės chuligano balsu pareiškiu:
-Tik prieikite...
Vyrai liko mažiau drąsūs, sušoko į mašiną ir pajudėjo. Aš iš paskos savo visko mačiusiu Fordu tranzitu. Kabaldai kabaldai skersai vagų vejantis, atsikabino mano duslintuvas...

Plėšikai jau iššoko į kelią ir ima greitėti. Aš viena ranka sukioju vairą, kita renku MB numerį. (policijos numerį iš to jaudulio pamiršau).
-Važiuok.... Greitai..... Užstatyk kelią.....Pagauk...
Kelias apaugęs buvo medžiais, krūmais apžėlęs. Iš toli matau, kaip su traktoriumi prisikabinęs plūgą atlekia MB. Kur kelias daro posūkį, jis ima suktis ir skersas bando užtverti kelią. Chebrytė braižydama į šakas šonus paskutinę akimirką pravaro šalikele ir pasprunka
-Tai velniai, pabėgo...
Dar pasižiūrime , kad pasuko link Pnv, tada nieko nesitikėdami skambiname policijai.
Sugrįžę mano , kad apraminti įsiplieskusį medžioklės azartą, išsiverdame kavos...
Po kiek laiko skambutis į duris. O už durų policininkas kaip dvi spintos dydžio, laiko vieną pilietį už pakarpos
-Šitas?
-Vauuu. Akurat, šitas.
Nuveda į mašiną. Atėjęs vėl klausia
-Pareiškimą rašom ?
- Ai, tingisi. Ar galite juos nusivežę gerai šonus atvelėti ?
-Nipaloženo. Palaikysime 12 val ir paleisime...
- Tai nors tamsiai ir su antrankiais palaikykite..., plyyyyzzzz