QUOTE(žollia @ 2017 12 15, 10:10)
Laba
Iš Kaimo, o tu išbandžiusi prancūzą lovoj, kad sakai puikūs meilužiai?
Tai sakai nieko gero ?
Tai va, teko daug su jais bendrauti, bet taip ir liko neišbandyta. Bet kokie bernai buvo.

Važiuojant mašina, jei pamatydavo kokią lietuvaitę trumpesniu sijonu, tiesiog pro langus išvirtę seilėmis asfaltą laistydavo.
Pas mus Kūčioms gaminama tik vienos rūšies silkė, tik iš vietinių produktų,. Užpilta ant kanapių aliejaus keptais svogūnais ir morkomis. O jau vėlesnėmis dienomis tai duodu laisvę fantazijai pasiganyti. Esu ragavusi lenkiškos marinuotos su ananasais, gal Kalėdoms išbandysiu.
Man Kūčios yra pagoniška šventė, nors kaip norite sakykite. Tai būdavo šeimos vienybės šventė, su vėlių vaišinimu. Seneliai dėdavo savo gėrybes ant stalo, pvz žuvį, vaikai riešutus, uogas, moterys daržoves, vyrai javus, medų. Todėl pas mane jokių šiuolaikiškų daržovių, na , pvz tų, kurios atsirado po didžiųjų kelionių. Jokio cukraus saldinimui, tik medus. Medumi saldintas aguonpienis, perlinės kruopos su medumi, kompotas su medumi, ir kisielius. Ir viskas turi būti savo užauginta. Kad ir po nedaug. Šiamet užaugo gal pusė saujos riešutų, bet iš principo daugiau nepirksiu. Spanguolės savo, net žuvis , sūnaus pagauta, savo laiko šaldiklyje laukia.Tik kanapių aliejaus dovanų gaunu. Kompotui pasidžiovinu obuolių, kraušių, žemuogių, kitų uogų.
Tuos dvylika patiekalų vėliau negaminu nė karto, todėl visi labai laukia, nes tik kartą per metus ragaujama.