Niurzga, 2 savaites nieko beveik nedirbti. Paskui dar 2 savaites reabilitacija. Na, o paskui dar bent 3 mėnesiai jokio sunkaus darbo. Šiai dienai sunkiausia ką galiu kelti - šaukštas ar kavos puodelis. Bet nesusilaikiau, daigyklą pakėliau. Suskaudo... Na nemoku aš su viana ranka gyventi...
Niurzga, 2 savaites nieko beveik nedirbti. Paskui dar 2 savaites reabilitacija. Na, o paskui dar bent 3 mėnesiai jokio sunkaus darbo. Šiai dienai sunkiausia ką galiu kelti - šaukštas ar kavos puodelis. Bet nesusilaikiau, daigyklą pakėliau. Suskaudo...
Na nemoku aš su viana ranka gyventi...
Iš Kaimo , tau bokso pirštinę ant tos operuotos rankos reikėtų užmauti , kad nieko paimti negalėtum . Nepasisaugojimas po operacijos gali labai skaudžiai atsiliepti paskui ...
Aha, kai atsimenu, tai šaliku po kaklu pasikabinu tą nenaudingą galūnę. Šiandien vaikščiojau ir pirštu rodžiau, ką ir kur daryti. Užkniso lietus juodai. Sudygę marliukuose moliūgai ir cukinijos, daigai ilgiausi, o jiems numatyta vieta - vos ne po vandeniu. bent jau prieiti gali tik su slidėmis, kad neprasmegti. Arbūžų ir melionų irgi negaliu sodinti - per šlapia, pasigaus stiebo puvinį.
Buvo laikas kai ranka operuota buvo, pribintuota prie pilvo. Po maike pakišta. Tai buvau išmokusi viena ranka raištelius užsirišti, su kilpomis, ne šiaip sau. Šortukai spalvoti su raišteliais tada madoj buvo. Pati apatinius rūbeliius išsiskalbdavau, su koja prispausdavau.... ko tik neįsigudrinau.
Ingrida jei tu apie raištelius, tai tuo metu buvo draugų kompanija ir jei ateidavo draugas, kuris tos atrakcijos nematė tai kam nors šaudavo į galvą tuos raištelius atrišt, nu, kad pažiūrėt į mano gabumus. (Šortai dar ir su rimta tvirta guma juosmenyje buvo, nenukrisdavo) raištukai buvo dėl grožio. Juos galėjau tiesiog vidun sugrūst, bet negi ,,negraži" vaikščiosi be tokio akcento
Lietus paskandins. Bet kaip vandens telkiniai atsistatys, po sausų metų.
IK, kaip sakoma šuo ir kariamas pripranta.Priprasi, išmoksi.Sunku viena ranka dirbti, bet gyventi galima.Du mėnesius turėjau gipsą ant riešo ant kairės rankos, bet aš kairiarankė.Su dešine man nei peilis pjauna, nei žirklės kerpa, ir net bulvę nuskusti problema.Bet kažkaip pragyvenau, ir dar buvo paskutinės mamos gyvenimo savaitės, ir pampersą sugebėjau pakeisti.Dabar atrodo, kad tas mano lūžis buvo Dievo dovana, nes galėjau būti su mama., nereikėjo eiti į darbą.Kad ir geriausias gali būti darbdavys, bet jis negali imti ir leisti man neateiti į darbą, nes mama silpna. Nes neaišku kiek ta agonija užsitęs, dieną, savaitę, mėnesį ar kelis mėnesius.Mano atveju daugiau nei trys savaitės tas tęsėsi...Ai ,visa tai jau buvo.Buvusi bendradarbė prieš dešimt metų patyrė insultą, nevaldo vienos rankos, nepagrindinės.Tai ji ir cepelinus išsiverda ir žagarėlius išsikepa, rodė kaip nusikerpa sveikosios rankos nagus.Pati.Ir gyvena savarankiškai, dar vištų ir triušių turi.Ji žino, kad jau niekada nebus kitaip, taip kaip buvo, susitaikė ir gyvena.O tau IK visa tai praeis, būsi vėl sveika, tik reikia pralaukti tą laiką.Na ir dar, kai galima palyginti ir jau turiu tos blogos patirties, tai geriau kai koja neklauso ir tenka su ramentais vaikščiot, nei kad ranka gipse, nes daugumai darbų padaryti reikalingos rankos.Čia aš apie darbus tik namuose, buityje. Bijau garsiai net kalbėti, bet Žemaitijoj lietus kol kas proto ribose.Nuo vakar pietų iki šiandien pietų lijo, bet nesmarkiai, prieš tai buvo liję penktadienį prieš beveik dvi savaites(gegužės 14)labai gausiai.Tada kopūstus pasodinau, šiandien gvazdikėlius(serenčius).Perteklių išnešiau ir pasodinau aplink bendruomenės namus, per talką pasižadėjau.Juk tai buvę mano darbovietės plotai, žinau kur kas auga geriau ir tt