[quote=Eglaitė 32,2017 02 20, 18:03]
[quote=Monteverte,2017 02 20, 18:54]
Jums kyla tokios liguistos mintys nuo šios temos pradžios apie psichologus, psichiatrus, kiekvienam poste vis užčiuopiate kažką tokio, tai jūs ir rodykitės jiems
Papildyta:
Man liguistų minčių nekyla.
Tačiau, kai aš matau, kaip į pievas varoma - išreiškiu tai, ką matau.
Perskaityk dar kartą jos paistalus.
Čia kai kas bijo skrendančių paukščių - čia normali baimė?
Normali baimė yra tada, kai ji yra pagrįsta.
[/quote]
[quote=Eglaitė 32,2017 02 20, 20:34]
Neišsisukinėk, akivaizdu, kad problemų su galva turi, dėl to, kad paukščiai skrenda...
Dėl to ir kitas ligones supranti...
[/quote]
[quote=Monteverte,2017 02 21, 00:52]
Prieš rašydama tokį briedą, įdėk čia diplomą savo iš atitinkamos srities, nes kitaip didžiausia ligonė pati esi
Papildyta:
normali bailė
tai kaip ten su tuo diplomu? normalaus reiks
Papildyta:
Oho, o ateiviai pagrobę dar nebuvo?

O gal jau Marse?
[/quote]
Nebeišlaikiau nepakomentavus. Judvi malonumą jaučiat? Ar man rodosi, kad drabsto viena kitai pagarbos pilnus epitetus?
Kažin ar ne dėl tokių spektaklių ramesni kitokie vaikai paskui bijo viso pasaulio.
Kas čia keisto,kad vieni silpni, o kiti stiprūs? Juk nei vieni nei kiti nėra geresni absoliučiai, tiesiog turi
skirtingas išlavintas savybes.
Ar blogai stebėti medžio lapą? Jeigu tai reiškia meditaciją, pabuvimą su savimi, gyvenimo prasmės suvokimą?
Ar gerai mokėti vairuoti? Būti stipriu, mokančiu mokesčius ir visiškai nejautriu žmogumi, kuris visai nesuvokia, kaip vienas žodis gali įskaudinti?
[quote=Spanguoliukė-,2017 02 26, 12:11]
Ir buti supermama ne man.
[/quote]
O ką tau reiškia supermama? O tavo vaikui? O visuomenei? Kiek persidengia šitos sąvokos skirtinguse kontekstuose?
Man paskaičius dalį temos kyla dvejopi jausmai. Tu lyg ir maištauji, kad gyvenime "reikia", kad nenori daryti visiomenės primestų "normalių" dalykų, o tada sakai, kad netobulėji, nuobodėji.
Ką tau reiškia tobulėjimas?
Ką reiškia "reikia"?
Ar be "reikia" įmanoma tobulėti?
Aš esu intravertė, bet daug bendrauju su kitais žmonėmis dėl darbo. Aš absoliučiai nusispjaunu į kažkokias normas kažkieno. Žmonių nežudau, bet nesu avis, kuri saugiai jaučiasi tik būdama su kitom avim bandoj ir bliaudama kaip jos. Važinėju su 17 metų senumo mašina, auginu keturis vaikus, mėgstu lopyti jų kelnes, nes niekas neatskiria nuo fabrike pasiūto varianto ir neverkiu, kad Lietuvoje neįmanoma išgyventi. Einu bėgiot, kai kiti miega, apsiperku tik per akcijas, nes iš esmės nematau reikalo prekybininkam kraut turtus.Ir išvis man dzin, kas madinga, o kas ne. Apsirengiu, kaip man gražu, o ne kaip 35 000 likusių su vienodais batais.
Ir man širdies neskauda.
Pamiršk, mergyt, savęs spraudimą į rėmus, kuriuos išsigalvojom. Dabar jaučiu, kad tave viduj draso "reikia", kai tu pati nematai prasmės tame reikėjime.
Aišku valgyti reikia, kad gyventume (ne atvirkščiai), bet visa kita...
Atsakyk sau į klausimą, kas tave taip stabdo, kad negali nustoti daryti tų visų "reikia"?
Bet daug apie tai mąstai. Tu gerame kelyje.