Laba diena, turiu naujienų 
panašu, kad laukiuos. Tai būtų mano antrasis. Vyras nori, o man kaip bus taip. Žinau, kad instinktas prabus po gimimo, rūpinsiuos ir panašiai. Berniukui jau 5, didelis. Podukrai 9.
Šiaip net nežinau, kaip čia bus, pas daktarus dar nėjau, anksti. Labai mažas svoris, bet manau tas neturės įtakos, nes ir su pirmu tas pats buvo.
Dabar kurį laiką buvau neapmokamose atostogose, bet grįšiu nuo kitos savaitės. Pasiprašysiu, kad leistų dirbti iš namų. Vis tiek darbas su kompu, o ne su žmonėm. Tiksliau, su jais, bet per kompą, per telefoną... Jokio skirtumo, kur sėdžiu. Ir tas važinėjimas po valandą pirmyn atgal labai vargina.
Dabar bunda gamta, tai nuostabu. Visi, kas mane bandė atkalbėti nuo gyvenimo vienkiemyje man atrodė ufonautai, bet aš juos suprantu. Patogiau mieste, viskas vietoje. Čia sunkiau, bet tikra. Gamta, savo namai, erdvė, r a m y b ė. Net sunku tai perteikti. Truputį nerimauju dėl berniuko, jam reikia kitų vaikų. Į daržiuką eina, bet ne visada. Jam smagiausia su tėčiu lauke.
Mano mintyse ramiau, kažkaip žinau, kad viskuo bus pasirūpinta. Manimi taip pat. Kol kas darysiu tai, ką turiu. Su psichoterapeutu atsisveikinau. Daug skaitau. Mėgaujuos saule ir bundančia gamta, grynu oru. Man to labai trūko.
