Prisėdam kavinaitėj užkąsti, o prieš akis vaizdas štai toks:
Ir lempos šalia kavinaitės ypatingos 
:
Kai matau tokius laivus, mano vaizduotė kažkodėl piešia piratus :
Pasmaguriavę kava su pyragu keliaujam į kitą kaimelio pusę, į vietinę turizmo agentūrą ieškotis įdomios veiklos.
Abraão kaimelio puošmena - Šv. Sebastijono bažnyčia (Igreja de São Sebastião).
Vidus ypatingai kuklus:
Lygiai tokia pat kukli ir prakartėlė:
Saloje vystomas tik ekoturizmas. Čia nėra asfaltuotų kelių, motorinių priemonių eismas yra draudžiamas. Tačiau čia vingiuoja apie 150 kilometrų hiking'o takų, jungiančių pakrantės kaimelius ir gyvenvietes. Jais taip pat galima pasiekti kiekvieną iš beveik 100 laukinių salos paplūdimių.
Sala pasiekiama tik keltais ir katamaranais. Tačiau net ir šiame rojaus kampelyje įvyksta nelaimės - 2010-ųjų sausio 1 d. purvo nuošliauža čia palaidojo 19 žmonių.
Rodosi lietutis kaupiasi....
Vos pasiekiam turizmo agentūrą, prapliumpa lyti. Stiprus, šniokščiantis tropinis lietus. O mes susėdę po šiaudiniu stogu renkamės rytdienos pramogas. Pirmu numeriu pasirenkamas ėjimas per džiungles į Lopes Mendes paplūdimį. Taip pat, jei oro sąlygos leis, t.y. jei greitai nustos lyti, kelsimės apie 2:30 ryto ir kopsim į Pico do Papagaio (Papūgos viršukalnę) sutikti saulėtekio.
Pico do Papaigo:
Lijo neilgai. Grįžtam į kambarius valandžiukei, vėliau keliausim vakarienės.
Kam nors torčiuko?
7:30 susitinkam vestibiulyje ir keliaujam ragauti vietinių skanumynų.
Visas asortimentas kaip ant delno. Tik parodyk pirštu ir bus pagaminta pagal asmeninius pageidavmus:
