Labai dar laukiu Pantanalio, nes ten nebuvom. Lankėm Amazonės džiungles, bus labai įdomu palyginti.
Na, jau tas lietus kaip čia viską maišo, net nesitiki, kad taip būna. Grėsmingiau viskas taip atrodo, įlindau savo fotkes pažiūrėt, tai vandeningesnės kai kurios vietos mano užfiksuotos gal po visų lietaus sezonų buvo pasipildę. Gaila dėl oro, būtūmėt drugeliais pasidžiaugę. Tikiuosi kitą dieną saulė jus džiugino. O paguost net galiu, mums nelijo, bet buvom šlapi iki paskutinio siūlo, ne tik prie Velnio gerklės purslų išmaudyti, bet ir nežmoniška drėgmė visur lydėjo.
Labai dar laukiu Pantanalio, nes ten nebuvom. Lankėm Amazonės džiungles, bus labai įdomu palyginti.
O aš net patenkinta, kad po tuo lietum patekom. Tuo labiau, kad antra diena buvo saulėta, tai turėjau galimybę pamatyti visokį Iguazu - tiek piktą ir grėsmingą, tiek linksmą ir žaismingą.
Pantanalis, kiek girdėjau, visiškai ne toks, kaip Amazonės džiunglės (šiose dar nebuvau. Bet taip pat girdėjau, kad Amazonės džiungles geriausia lankyti Ekvadoro atkarpoj.).
X-oji diena. Iguazu. Brazilija - Argentina - Brazilija.
Diena išaušta daug giedresnė, nei vakar. Po pusryčių viešbutyje šokam į autobusiuką ir minam į Argentiną. Vos pusvalandis kelio.
Tiltas per Iguazu upę. Žalia / geltona - Brazilijos pusė. Mėlyna / balta - jau Argentina.
O ten toliau jau Paragvajus.
Sustoti ant tilto negalima, bet sulėtinti, kad galėtume fotografuoti netgi privaloma
Akimirksnis, ir mes Argentinoj
Oficialus sienos kirtimo punktas, aišku, ne ant tilto. Prie patikros nusidriekus pakankamai ilga eilė, bet turistiniai autobusai turi atskirą pravažiavimą. Vadovė surenka pasus ir po keliolikos minučių parneša jau antspauduotus. Mums patiems nė pasirodyt nereikėjo.
Taigi, Iguazu krioklys. Paranos intake, Iguazu upėje, nuo jos žiočių nutolęs 23km. 80proc. Argentinos pusėje, 20proc. Brazilijoje. Y guasu gvaranių kalba reiškia "didysis vanduo". 2011. Iguazu krioklys paskelbtas vienu iš 7 naujų pasaulio stebuklų.
Keista Iguazu vadinti kriokliu, kai iš tikro ten visas krioklynas, sudarytas iš 275 protalų, kurių aukštis svyruoja nuo 64 iki 82 metrų. Įspūdingiausia krioklyno dalis - "Velnio gerklė" - U formos 150m pločio ir 700m ilgio ant Argentinos ir Brazilijos sienos esantis skardis, nuo kurio krenta milžiniška vandens masė.
Krioklio atradėju laikomas ispanų konkistadoras Álvar Núñez Cabeza de Vaca, 1542-aisiais keliavęs iš Santa Katarinos į Asunsjoną. Kriokliui tuomet buvo suteiktas Šv. Marijos vardas.
Krioklys ir nacionaliniai Argentinos (1984m.) ir Brazilijos (1986m.) parkai yra įtraukti į UNESCO pasaulio gamtos paveldo sąrašą. Jis pasiekiamas iš Puerto Iguazú Argentinoje, Foz do Iguaçu Brazilijoje ir Ciudad del Este Paragvajuje. Krioklys tituluojamas vienu iš įspūdingiausių gamtos darinių pasaulyje. Yra pasakojama, jog Eleonora Ruzvelt, vos pamačiusi Iguazu, teištarė: "Vargšė Niagara.....".
Iš Brazilijos pusės - unikalūs ir sunkiai akimis aprėpiami panoraminiai Iguazu vaizdai. O iš Argentinos pusės yra galimybė prie krioklų prieiti visiškai arti. Tam skirti du apžvalgos takai: pirmasis veda pro žemuosius krioklius ir yra 1,7km ilgio, o antrasis siaurais tilteliais veda pro aukštuosius krioklius (650m takas).
Atvykę į parką vėl gaunam bilietus, sėdam į traukinuką ir palengva pūškuojam iki apžvalgos takų:
Vėl niaukstosi, bet nors nelyja.
Užė atrodo visai rami. Net sunku patikėti, kad vos už kelių dešimčių metrų vanduo krenta, sūkuriuoja ir putoja.
Tik tolumoj kažkas garuoja:
Ir paukštukas turškiasi:
GrožYs tiesiog
Žymioji "Velnio gerklė":
Ir mūsų vadovas jos fone: