Upė, rodosi, verda.
Atrodom visi maždaug taip 
:
Artėjam prie pačios peklos - čia ji Velnio gerkle vadinama.
Štai ten, kur tarsi susiduria keli kriokliai. Vanduo čia jau ne šniokščia, bet tiesiog kaukia ir kriokia. Taip garsiai, kad mums susišnekėti sunku.
Leisimės ir mes ant to tilto, kad prieitume kiek tik įmanoma arti.
Vanduo ir yra tokios spalvos - juodai žalias arba žaliai juodas, su į visas puses tykštančiais baltutėlių putų purslais. Dabar suprantu, apie ką vaikystėj skaitydavau nuotykių knygose, kai būdavo rašoma, kad iš laivo iškritęs jūreivis buvo suplėšytas į gabalus atsitrenkęs į pakrantės uolas.
Čia ir įsiamžinti plaukų gumyte ar panašiu daiktu galima :
