Aštuntą vkaro renkamės vestibiulyje ir važiuojam paskutinės vakarienės su šitu gidu. Ryt ryte jis išskris namo, į Buenos Aires, o mes skrisim į Sucre, kur mus sutiks Bolivijos atkarpos gidė.
Vakarieniaujam šveicariškam restorane.
Iš jo grįžtam į centrą ir traukiam į tą patį airišką pubą, kuriame pusryčiavom. Tik šį kartą geriam ne kavą, o kokteilius. Gerai įšilę apsukam paskutinė ratą Santa Cruz de la Sierra senamiesčiu ir traukiam į viešbutį.
Parėję į viešbutį sužinom, kad mūsų skrydis atidėtas. Valio. Galėsim pamiegoti net iki 8. Tuo pačiu tai reiškia, kad su gidu ryt ryte jeu nebepasimatysim, nes jis iš viešbučio išvažiuos 5-ą ryto. Tai atsiglebesčiuojam ir atsibučiuojam čia ir dabar ir skirstomės miegoti.
XVIII-oji diena. Santa Cruz de la Sierra - Sucre.
Mūsų skrydis numatytas 12:30. Turim gražaus laiko vėl prilieti vandens vonioj, po to papusryčiauti, ir apie 10 išvažiuojam į oro uostą. Lynoja. Oro uostas nedidelis, skrydis vidinis, todėl visas procedūras praeinam labai greitai. Atsisėdę laukimo salėj sužinom, kad skrydis dar daugiau vėluos. Sucre oro sąlygos netinkamos nusileidimui, o pats skrydis tetruks vos 25 minutes, todėl sėdėdami čia laukiam, kol prasigiedrys ten.
Atrodytų, galėtume važiuoti tokį atstumą autobusu, bet yra taip, kad miestai labai skirtingame aukštyje (Santa Cruz de la Sierra vos 416m virš jūros lygio, o Sucre 2,810m), keliai tarp jų išsirangę kalnų serpantinais, todėl važiavimas užimtų nei daug, nei mažai - 16-a valandų.
Pirmas skrydžio atidėjimas valandai. Paskui dar pusvalandžiui. Paskui dar... Toks vaizdas, kad visi skrenda, kur jiems reikia, tik mes ne. Gaunam iš gido žinutę, kad jis jau nusileido Buenos Airėse. O mes vis dar čia. Žiūrim filmus. Ispaniškai. Geriam kavą. Paeiliui sėdam į masažuojančias kėdes. Snaudžiam. Slampinėjam po parduotuves (jų čia ypatingai mažai, nėra net ko lyginti su europietiškom duty free).
Pagaliau. Be 5 minučių 16h pakylam.
Trumpiausias skrydis mano gyvenime. Ir mažiausias lėktuvas. Vos 34 vietos. Vos pakilus stiuardai išnešioja kavą ir užkandžius. Vos spėjam paragauti, kai imam leistis. Toks vaizdas, kad skrydis skirtas atsigert kavos 
.
Oro uoste mus pasitinka Bolivijos atkarpos gidė. Važiuojam į viešbutį. Kol suvažinėjam tuos 25km iki miesto, išklausom instrukcijas ir aptariam pasikeitusius planus. Tai, ką turėjom nuveikti šiandien, turėsim sutalpinti į likusias dienas.
Viešbutis vėl pačiam centre, vos už kampo nuo Katedros aikštės. Išsiskirstom į kambarius, numetam daiktus ir keliaujam vakarieniaut.
Kol vakarieniaujam, pas mus ateina vietinės kelionių agentūros atstovas su galimų veiklų sąrašu. Šiaip jo darbo valandos jau pasibaigę, mes turėjom eiti pas juos į ofisą gerokai anksčiau, bet kad jau stidėtas skrydis taip sujaukė planus, tai gidė pasirūpino, kad kalnas ateitų pas Mahometą.
Iš viso siūlomo sąrašo išsirenku kopimą uolomis. Nesu anksčiau to dariusi, tai naudojuosi proga išbandyti. Bet tai bus rytoj. Šiandien mėgaujuosi alumi.
Pavakarieniavę išeinam pamaklinėti po senamiestį. Gražu, net šalta (aukštis daro savo), todėl neužtrunkam ilgai.
