Tenka išmokti pasitikėti tiek uola, tiek savo kūnu ir perkelt savo svorį aukštyn išnaudojant pačias minimaliausias atramas.
Kopėm kiekviena tris kartus. Nup paprasčiausio maršruto iki sudėtingiausio. Tai jei pirmo kopimo metu judėjau tik tada, kai turėjau atramas bent reims galūnėms, tai paskutiniam kopime užteko vienos atramos atsispyrimui ir vienos numatytos atramos užsikabinimui. T.y. atsispiriu, užsikabinu ten, kur prieš atsispirdama dar nepasiekiau, ir tik tada ieškau atramos kitam žingsniui.
Tenka išmokti pasitikėti tiek uola, tiek savo kūnu ir perkelt savo svorį aukštyn išnaudojant pačias minimaliausias atramas.
Kopėm kiekviena tris kartus. Nup paprasčiausio maršruto iki sudėtingiausio. Tai jei pirmo kopimo metu judėjau tik tada, kai turėjau atramas bent reims galūnėms, tai paskutiniam kopime užteko vienos atramos atsispyrimui ir vienos numatytos atramos užsikabinimui. T.y. atsispiriu, užsikabinu ten, kur prieš atsispirdama dar nepasiekiau, ir tik tada ieškau atramos kitam žingsniui.
Turou pastebėti, kad iš viršaus viskas atrodo daug aukščiau, nei kad iš apačios 
Smagiausia dalis - nusileidimas 
Čia jau kitas maršrutas:
O visų smagiausia buvo suprasti, kad mes visos tą patį būtume padarę ir be apsauginių virvių. Nė viena nė karto nenuslydom žemyn.
Kokia vis tik yra stipri pasitikėjimo galia - vien žinojimas, kad nepasisekus teisingai atsistoti žemyn nenukrisi leido mums tuos kopimus įvykdyt. O be to žinojimo gi net bandę nebūtume. Nors akivaizdu, kad visos galėjom tai padaryti be jokios pagalbos.
Leidžiantis žemyn iki gatvės galima ir po apylinkes pasidairyti.
