Labai įdomu matyt, skaityt
norėčiau pabūt
nenoriu, kad baigtųs
Ačiū labai 
XXII-oji diena. Potosi - Uyuni.
Potosi, Bolivijos Potosi departamento sostinė - vienas aukščiausiai pasaulyje esančių mietų, kurio nominalus aukštis yra 4,090m virš jūros lygio. Taip pat ištisus šimtmečius čia buvo ir Ispanijos kolonijų monetų kalykla.
Potosi įsikūręs pačioje Cerro Rico - kalno, kurio viršūnė virš jūros lygio yra iškilusi 4,824m ir nulėmusio Potosi istorinę svarbą, papėdėje. Būtent iš čia buvo tiekiamas sidabras Ispanijai Naujojo Pasaulio Ispanijos Imperijos gyvavimo metu. Sidabras, lamu ir mulų traukiamais vagonais buvo gabenamas į vandenyno pakrantę, o iš ten jau laivais plukdomas į Ispaniją. Kaip jau minėjau anksčiau, čia jau yra išgauta apie 60,000 tonų sidabro ir skaičiuojama, kad jo yra likę dar mažiausiai tiek pat.
Savo klestėjimo metu Potosi buvo antras pagal dydį miestas ir pirmoji monetų kalykla visame Amerijos žemyne.
Potosi, 1545-aisiais įkurtas kaip sidabrakasių miestelis, labai greitai praturtėjo ir išsiplėtė iki miesto, talpinusio 200,000 gyventojų. 16-ame amžiuje čia buvo iškasama 60 procentų viso pasaulyje išgaunamo sidabro. Miesto praturtėjimo dėka atsirado iki šių dienų vartojamas ispaniškas posakis "vale un Potosi", t.y. "vertas Potosi".
Išvirkščioji visų šitų turtų ir galybės pusė - prievartiniai darbai, į kuriuos buvo įkinkyti vergais paversti vietiniai indėnai (mitayos). Daugybė jų mirė nualinti nepakeliamai sunkių darbo sąlygų šaltyje ir dulkėse, dėl tokiame klimate ypatingai dažnai pasitaikančio plaučių uždegimo, dėl apsinuodijimų gamtinėmis dujomis ir gyvsidabriu. Būtent mitayos dirbo pačius sunkiausius ir pavojingiausius darbus - tuos, kuriuos atsisakydavo dirbti už atlyginimą samdomi darbininkai.
Apie 1600-uosius daugybė vietinių bendruomenių gyventojų tiesiog išmirė, todėl čia kasmet buvo atvežama 1,500 - 2,000 vergų iš Afrikos. Skaičiuojama, kad per kolonijinį Potosi laikotarpį jų iš viso čia yra atgabenta apie 30,000. Afrikos vergai čia buvo priversti dirbti kaip acémilas humanas (žmonės - mulai), t.y. kadangi mulai dvėsdavo vos po poros mėnesių darbo kasyklose, tai vietoj keturių mulų į vežimus buvo kinkoma 20 vergų. Turbūt nereikia net minėti, kad kaip ir vietiniai indėnai, jie mirė vienas po kito.
Tiek istorijos. O dabar duosiu vaizdų. Labai labai labai gaila, kad čia buvom taip trumpai - vos vieną vakarą, kurį praleidom Cerro Rico viduriuose, ir tik kitą rytą. O dar sausio 1-oji, niekas nedirba, negalėjom nei monetų kalyklos aplankyt, nei ilgiau pasivaikščiot - praktiškai turėjom vos 4h ryte. (Potosi yra viena iš vietų, kur norėčiau sugrįžti. Greta Paraty Brazilijoj ir Antigvos Gvatemaloj).
Taigi, dairausi:
Aš nent nemoku nusakyti, kaip labai man čia gražu. Tiesiog iki galvos svaigimo 
