Įkraunama...
Įkraunama...

Onkologinės ligos

Nelengva - labai sunku ir tikriausiai kankina klausimas - kodel man,bet tik nepaluzk,nes tavo stiprybe jam butina,jei tas zmogus toks artimas ir tu ji myli - tada istversi,daugiau optimizmo.Laikykis,Migluze - zinau kad tau sunku,bet negalima nieko pakeist - tik tiketi kad liga pasitrauks
Atsakyti
Laikykis, migluze, tik nepasiduok. Buk stipri, galvok, kad tai kaip isbandymas. Juodos dienos tikrai praeis, patikek manim, nes zinau is savo patirties. Tikek, kad viskas bus gerai ir stenkis buti optimiste.
Atsakyti
Mano mama irgi serga sia liga. Tikraja to zodzio prasme kovoja su sia liga siek tiek daugiau kaip metai. Praeitais metais padare gydytojai operacija diagnozavo IV kasos ir skrandzio vezio stadija ir "pranasavo" 4-6 men., bet mama derindama ir tradicine medicina (chemoterapija) ir netradicine (zoles, visokie preparatai, maldos, ekstrasensai ir pan.) kol kas vis dar kovoja. Kasos vezi lyg sustabde, bet dabar atsirado limfoma kuri perejo i galva. Aciu Dievui patekome pas viena gydytoja, kuris nenurase mamos ir emesi gydyti, skyre aisku stiprius vaistus (kurie labai toksiski) nors bukle praeita savaite buvo baisiai sunki, mama jau nebeprisimine net savo vardo (kaip sakant "didelis dekui" tiems gydytojams kurie pamate diagnoze "vezys" visa menesi stumde vienas nuo kito, pvz. vienas neurologas Macionis aiskino kad mama nusisneka prasydama kad istirtu galva, nes jo manymu galva "svari" ir svaigsta nuo skrandzio vezio).
Na bet dabar jau siek tiek geriau, gydytojai priziuri, stebi bukle, mama atsigavo fiziskai, atgavo atminti, nors dar tenka visa laika budet. Tikiuosi kad pavyks kuriam laikui sustabdyt.

Linkiu visoms stiprybes ir manau visada reikia viska daryt kas imanoma, nenuleist ranku ir neklausyt gydytoju kurie pranasauja "kazkiek menesiu" ar kad cia jau beviltiskas atvejis. Kai susitaikai su blogiausiu, tada darai viska ka gali, skaitai, kaupi visa informacija, nes gydytojai beveik nieko nepasako kaip reikia atsistatyt krauja ir imunine sistema po chemoterapiju, ka galima ir ko nepatartina valgyt sergant veziu ir pan.
Atsakyti
Vasara, stiprybes tau.
Atsakyti
Aciu, linkiu ir kitoms stiprybes.

Yra ir zoliniu preparatu - vilcacora ir kinietiskas cordycepsas, kurie padeda stiprint organizma, atstato krauja, galima naudot ir pries chemoterapija, ir per ir po.

Del vilcacoros paskaitykit www.naturasant.com

Del kinietisko cordycepso yra Kaune gyd. kuri pardavineja, jeigu kas nori galiu duot koordinates a.z.

Galima paskaityt knygu A. Malovicko knyga apie mityba, pavadinimo tiksliai nepamenu kazkaip "Onologiniu ligoniu mityba" ar kazkas panasaus.

Yra knygu "Prigimtinis kvepavimas", "Vezys isgydomas"...

Gal kam pravers...
Atsakyti
Oi,Vasara man kartais net baisu galvoti, kad taip būna..retai lankausi tokiose temose.. sad.gif O Dieve, kaip tau turėtų būt nelengva, o tu dar taip šauniai laikaisi..net neįtarčiau, kad žmogui šeimoj tokia bėda. Laikykitės, kovokite..Tikiu, kad su Dievo pagalba tavo mamai sveikata bent jau neblogės. Ir aišku linkiu, kad imtų po truputį gerėti..Stiprybės jums heart.gif
Atsakyti
Mano mamai lygiai pries 7 metus nupjove kruti. visu pirma ji kreipesi su guzeliu i onkologini, ten dede daktaras nieko nerado, issiunte pusei metu namo. po puses metu, jau su skaudamu tuo guzeliu, mama grizo, daktaras vel siunte namo pusei metu... ji per asaras, pykcius ir riksmus issireikalavo tyrimu. paaiskejo 2-3stadija. aisku, skubiai operavo. gydytojas tesugebejo pasakyti atsiprasau... jei ji butu tada dar pusei metu namo isvaziavus, jau tikrai nebebutu grizus...dar ir dabar pamenu-Gyd. Gulbinas mad.gif bekit nuo jo kaip nuo maro...
dabar stai jau 7 metai, kaip vis dar turiu mama. tada buvo be proto sunku, tevo kaip ir neturejom, as dar mokykloj buvau, mama juodoj depresijoj, ypac per chemoterapija - tik verke, kad nori mirti, ir viskas. siaip ne taip, abieju pastangom, issikapstem - ir i lauka per prievarta ja tempdavau, ir valgyt grusdavau, ir kalbinau, zodziu, nezinojau net KO griebtis. mergaites, kurios (NELINKIU, NEDUOKDIE), su tuo turesit susidurti - svarbiausia NORETI. nepasiduoti apatijai (nors per visas chemoterapijas ji bus juoda...) ir kovoti...
mano mama (deja, velokai atrado) pradejo gerti Wobenzym, jai labai patinka ju poveikis, o dar ir piktuju lasteliu atsiradima jie turi stabdyti (cia taip gydytojai aiskino), zodziu, kai galim sau leisti, mes karts nuo karto nuperkam ta didele deze, ir ji sugeria.
Sita istorija norejau pasakyti, kad diagnoze VEZYS dar nereiskia pacio blogiausio... po mamos operacijos va jau 7 metai praejo. man tai yra labai daug...
laikykites visos, kam teks su siuo demonu susidurti. stiprybes heart.gif
Atsakyti
Aciu, Rasma, tiesiog pripranti prie visko, gal suveikia kokie nors vidiniai saugikliai kad nenuprotetum. Darbe pakraupe kad as taip ramiai kalbu, kad pvz. buvo nustate plauciuose metaztazes (mama eme gert tokia "brynia" is homeopatines, paskui kai sviete tai lyg like pavieniai randejantys zidinukai"). Tiesiog darai kas reikia, susitaikei su tuo ir kad kitaip nebus, taigi belieka ziuret tik pirmyn.

Pamaciau kad del vilcacoros uzrasiau neteisinga adresa, o pakeist zinutes negaliu - www.naturasanat.com
Atsakyti
O as galiu duoti dar keleta patarimu. Tiksliau, juosi man kitoje temoje dave dvi forumietes : buciux ir rasyte. Mano mamai chemoterapija muse per kaulu ciulpus, todel vis nepakakdavo leukocitu kraujyje, kad galima butu toliau testi chemija. Taigi kokis receptus leukocitams didinti gavau is forumieciu, galite pasiskaityti sioje temoje.
Galiu pasakyti, kad receptas su konjaku pienu ir medum laaaabai padejo wink.gif
Sekmes ir sveikatos.
Atsakyti
Tai visiems mazeja leukocitai,jei gauni smugine chemoterapija.As geriau ryklio kremzles kapsules - didelem dozem,bet gyd.paskyre ir tada kraujas greiciau atsistatydavo.O del to recepto,tai panasu as geriau po operacijos-organizmo stiprinimui-gal truputi padejo,o i ji ieina konjakas,citrinos,medus,alijosius ir ji man dave senas gydytojas.
Atsakyti
Mums tai padėjo Wobenzimas, putpelių kiaušiniai (žali su lukštu), daug žuvies ir geros emocijos biggrin.gif
Atsakyti
Stiprybės jums visoms. Man iš tikrųjų labai baisu skaityti jusų patirties aprašymus, nors aš pati iš arti su šia liga nesusidūriau (o gal kaip tik dėl to ir baisu). Pažinojau tėvus vienos mergaitės, kurios nebėra jau daugiau negu metai, o jai buvo vos penkiolika ir vėžys pakirto per nepilnus dvejus metus, prasidėjo nuo sužeistos kojos. Nors jie ir labai stengėsi būti linksmi, dirbo savo darbus, neparodė savo nerimo, bet aš net negaliu pagalvoti, kaip jie dabar gyvena. Man šis skausmas atrodo nesuvokiamas.
Atsakyti