Tęsinys: kur rasti vyrą, kai tau... O ką, jei...

be jokiu jeigu..?

Aha. Toks žalias ir nemotyvuotas pasiutimas. Turi jis tų pinigų, dalima visoms ex penkiaženkliais skaičiais, o man kaip tyčia, nieko nereikia ir nėra kaip jų paimt. sakyt, duok ir man tiesiog šiaip. Ir pasiėmus iš jo stalčiaus, pasidėsiu į savo. na, neišmokė manęs gyvenimas. Šikna tik viena, penkių džinsų ant jos neužmausi, kojos tik dvi, na kiek sunešiosi tų batų. Juolab kad jų ir nenešioji, nes nė nevaikštai. Sustoji arčiausiai kiek randi vietą prie teatro, ar parduotuvės, tap tap tap 25 žingsniukus. Pasėdi, ar apsiperki. Tap tap tap 15 žingsnelių. Išgeri kavos. Tap tap tap į mašiną ir pasistatai prie durų. Tap tap namo. Na nedyla tie batai.

salygas labiau detalizuoti galima veliau.

nepasakyciau, kad reikia ypatingo mokslo tam, kad perskaityt produkto etikete ar vaiko kosuli atpazint. nebent tavo nestumas buvo komplikuotas ar tavo vaikai labai alergiski, turi retu ligu ar specialiu poreikiu, tada reikalauja atskiro pasigilinimo i kokia sriti. o auklejimas... is esmes vaikai bus tokie, ka matys is suaugusiu, tad skaityk neskaicius knygu, gyvas pavyzdys padarys savo, o saves, savo vyro ir jusu santykiu per kelis nestumo menesius nepakeisi, jeigu jie nera labai tinkama terpe vaikams auginti.
todel taip, as motinyste (kai tik sedima su vaikais namie) laikyciau vienu is truputi bukinanciu dalyku (kaip ir kai kurie darbai). tikrai neisivaizduoju, kiek mamu nuosirdziai ir ypatingai rimtai gilinasi i kiekviena tavo pamineta sriti tam, kad uzaugintu vaikus. tiksliau, manyciau, jeigu toks gilinimasis butu tikrai rimtas ir tiek daug skirtingu sriciu, tai nuo laiko, praleisto sioms zinioms kaupti, nelabai liktu paciam vaikui auginti.

na dar moteriai gali reiketi:
-nemenko kiekio rankinuku (kad deretu prie bateliu ar dar biesas zino ko)
-kelioniu lagamino komplekto
-laikrodzio brangaus (pigus gi prastas, negrazu ir t.t.)
-papuosalu prie naujos sukneles, nes turimi nedera (jei vesis i koki pobuvi)
Ne penkiazenkles sumos, na, bet vis siek tiek
nu blyn. Galu gale auto uzsiprasyt reikia. Nori nenori. Jau garbes reikalas (negi prastesne uz tas kitas?). Ar kur istot i brangias studijas, jei tik noras yra. Apmoketu gi.

tai nenesiokit jus ju, pasidekit graziai spintoj. isigykit atskira kambari specialiai batu spintoms
toki , bus kaip muziejus:

Papildyta:

as noreciau studiju. ir kelioniu visur

Suruošiau kaimynės, tokios močiutėlės, laidotuves. Jos dvi sesės senutės gyveno, nebuvo ir kam labai jomis rūpintis, tai mes ir bendravom daug metų, slaugiau ir padėjau kuo galėjau. Na tai ir tas laidotuves suruošiau tvarkingai, patirties turiu, kaip jau ką reikėjo. Ir kaimynus į talką pasikviečiau ką patvarkyt, mat šarvojom kaimiškai senoviškai - namie. Ir tų užkandžių, kavos, arbatos, tiems, kur iš toliau atvykę, ar kaimynėms, kur padėjo patvarkyti. Po kelių dienų taip išgirstu, kad gerai aš čia viską suruošusi, tvarkingai ir gražiai palaidojom, bet rene bent butelį alaus galėjo nupirkt o aš nepagalvojau net kaip baliai pas mane dar vaikiški, tik arbata, tortukas, tai ir tos pakasynos man išėjo sausos. ir tik po kiek laiko išgirstu, kad negerai

viskas cia normaliai jei kam butu tikrai labai reikeje, butu pasislapine

Žmogui reikia turėti tik tiek, kiek jis pats gali panešti vienu metu. Dviejų lagaminų. Nemėgstu daiktų.
Po to, kai palaidojau vyrą. Kai iš arti pamačiau tą būties laikinumą, namuose beveik nieko neliko. Pardaviau atidaviau išmečiau. Kad vaikams nereikėtų griozti mano šlamšto kurią dieną. Nesugebu ir dabar ko nors norėti. Man visko užtenka.
Bet tai blogai, ar ne
Papildyta:

Iš ko jiems šlapintis, finansai visi pas mane buvo.
Papildyta:

Tu seno tlf neatsisakai, o aš turiu atsisakyti savo automobilio??? Ar turėti du, - kasdienai ir išeiginį?
Aš ir dabar neprastesnė. Jo sugyventinė vairuoja jo atiduotą opelį 20+ metų

nu yra siaip didesne skale, tarp profesoriaus laipsnio ir visisko nezinojimo, as gilinausi ilgai iki kol susilaukiau vaiku ir toliau tebeisgilinu i visas tas ir daug daugiau sferu. Taip auklejimas vaiku - tai saves pirma auklejimas, bet tai tam ziniu juk reikia, pvz kaip valdyti pykti, kaip ugdytis kantrybe, kaip islikti ramiai stresinese situacijose ir t.t. , ir nera mano nei vaikai kazkokie ypatingu poreikiu, nei nestumai snukus nebuvo, bet tai, kad neatsirastu problemos tai ir reikia ziniu, pvz kaip su zindymu eiline atmaske, pas mane pieno nebuvo, o realybje ziniu nebuvo. Cia gal kaip kas ziuri i vaiku auginima, kazkam tik pamaintinti aprenkti ir gerai, kaip musu dauguma augo, man tai atrode per mazai ir manes tikrai nebukino tas laikotarpis, atvirksciai nei vienas universitetas man tiek nedave, kaip vaiku auginimas... pamenu, kai su 3-4 m sunum mes jau snekejom ir apie elktra ir apie lasteles ir bakterijas ir t.t. o kiek pati atradau, kiek viska permastyti reikia, kad vaikui paparstai kazka paaiskinti...sakiua jau save pamilau, priemiau, mama, teti kitaip suprasti pradejau ir t.t.
aplamai viskas nuo zmogaus priklauso, ne nuo pacios veiklos, aisku yra labai bukinanti, kokia fabrike prie konvejerio, bet va neatbukti tokiom salygom yra jau issukis.
Aplamai cia plati tema, kiek maciau zmoniu gyvenime, tai vieni nuolat siekia ziniu, pazinimo, tobuleja, ivairiom priemonem, kas per universitetus, kas siaip is gyvenimo institutu, bet tobuleja zmones, plecia pasauleziura, o kas bukeja net ir dirbdami mokslo kokioj srityje....
tai jei prie vyru temos, tai negaleciau gyventi su zmogum, kuris netobuleja, neaugina isminties....

jus man patinkate
bet tokioms, kaip jus, ir kaip as, matyt niekada neiseis is vyro penkiazenkles sumas kaulyti.
vienintele iseitis - ne daiktuose - o potyriuose, moksluose, kelionese, kursuose. saviraiska, akiracio pletimas nuostabu, ir vaikams po smerciaus nereikės daiktų kraustyti.

as galeciau issikraustyti per pora valandu
tik knygu taip paprastai neisnesciau nors as jas irgi paleidziu keliauti, paprastai geriausias dauguma jau keliauja, retkarciais netgi grizta pas mane