tai as gi apie saves mokyma ir snekejau

tobulumui gi ribu nera, save reikia tobulinti, o vaikai automatiskai perima

tos zinios gi nenukrenta is dangaus, geria gal kazkas tobuli gime, man tai reikia visko mokytis
as nuolat gilinuosi i save giliau ir giliau ir be psichoterapijos, per ivairias praktikas, mastymus, meditacijas, gyvenima, nu nera taip , kad viena diena nieko nezinai, o atsibundi ryte jau viso viska moki ir zinai, juk tai nesibaigiantis procesas, bent man ir kas diena reikia ir praktikuoti ir ugdyti save. Galu gale laikai keiciasi, problemos kinta, vaikai auga, nauji isukiai, nauji klausimai kyla. Pvz kiek leisti naudotis kompiuteriu, kaip, kada sneketi apie kuna, lyt santykius ir t.t. mums tokiu dalyku niekas neaiskino, komiuteriu nebuvo ir t.t. tai cia viena smulkmena, kuri apima psichologijos pastudijavima, kaip viena ar kita info veikai vaikus, kaip kompiuteris veikia zmogu, vaika, kiek skleidzia radijacijos,kaip veikia akis, smegenis, komiuterinsis saugumas, atakos pries vaikus ir t.t. ir t.t. ir tai tik pora klausimu, neisisvaizduoju nuosirdziai kaip reikia auginti vaika, kad nuo to buktum....
o jeigu nebutu vaiku, tai savim nesidometum ir visai nesigilintum? vardini tokius dalykus, kurie atrodo ant tiek naturalus, ir dauguma ju ir siaip darai, o cia atseit del vaiku.