lutuke, ir aš tavęs pasiilgau
buvau pabėgusi pas filmus ir knygas.
Man čia nepatinka kompanija, nedakastruotų nedagėrusių herpėtų kerpėtų sifilitikų

jei norėčiau buizotis su nedašutusiais diedais, kam dar pirštus maknoti, galiu tai daryti gyvai
virga, lisitėja, prisiimkit atsakomybę už savo pamokas. "jei duoda imk ir dar paprašyk". nupirko man su gimtuku krūtą tlf., sakau, kvepalų neturiu, nupirk.

išsirinkau savo mėgstamus, lacoste, nusiunčiau nuorodą. mažutis dailutis flakoniukas. labai retai naudoju, šiaip labai jautri kvapams, man nuo jų galva svaigsta. ankstesnio tokio mažučio 3 ar 5 metams užteko. na ir dabar tokio tūrio, sakau, ilgam užteks, vėliau gal kokių kitokių norėsiu.

nuėjom atsiimt, pakis toks sunkus ir didelis, galvoju, kas čia per

pasirodo, mano sumanusis, pareiškė, esąs ne toks turtingas, kad pirktų mažą. nupirko tris kartus didesnį kiekį, o mokėjo tik perpus brangiau

išsipakavau. pasvėriau rankose, pavoliojau, pamatavau sprindžiu

.
-tai, ką man dabar su juo daryt?- sakau,- išgert?
pasipurškiau pora sykiukų važiuojant, kvapas vos ne vos salone sutilpo,

tai jam visą dieną skaudėjo galvą, man tai šiaip lengvai svaigo. bet aš nesiūliau jam minties, kad jam ta galva, kur niekada neskauda, skauda galbūt nuo mano kvepalų
visą dieną tyliai galvojau apie tai. aišku, žinau, ką pasakytum, virga,- "nesuk galvos, pamirš, išmesk, kitų užsiprašyk"

bet man labai neramu dėl mano jums žinomos dviejų lagaminų (daiktų minimalizmo) filosofijos. na, niekaip man tas butelalis kvepalų netelpa į mano gyvenimą. tą dieną šventėj sutikau studijų laikų kambariokę. šnektelėjom apie mokytojų algas (lygu pašalpas), sugedusius automobilius, vaikų studijas ir būstų nuomas toms studijoms. susivokiau, kad gal ne mano bėda didžiausia, kad gavau tris kar daugiau, nei norėjau
na, ką, paėmiau mažą, 10 ml indelį nuo pilstomų kvepalų, persitaravau. įsimečiau į rankinuką, jau panešiu

Dabar, mano tokiu skalsiu naudojimu, turiu kvepalų atsargų 9-iems gyvenimams. 10-tam vistiek turės nupirkti naujų