Labai isimine vienos forumietes, kuri sukure tema, zodziai: As del jo viska paaukojau. Jis mano svajones sudauze ir t.t. Bet tai kas jos prase? Ir ko ji tiek issivajojo? Jausmai yra kintamas dalykas, ir jie gali keistis. Ir nera ko noreti tuscios garantijos. Ir kai neturesi vilciu(straipsnis nesenai cia buv idetas) tai nebus ir nusivilymu.
visiskai pritariu ir as taip galvoju, pirma niekad nereikia aukotis, antra galima tartis seimoje, diskutuoti, ieskoti visiem geriausiu variantu, bet nereikia, kad kazkas aukotusi.
Gyvenime vieni is pikciausiu zmoniu buna - aukos.Jie nesugeba prisiimti atsakomybes, tai vaidina aukom ir kaltina visus aplinkui...
visada sakiau, jei nori ka daryti kitam, daryk is meiles is visos sirdies, jei tau del to gera, o ne aukokis, nes anksciau ar veliau, susirezinimas kils del pamintu savu interesu ir auka taps agresorium...
zmones, kurie nesupranta, kad beveik visi ju veiksmai vis tiek yra del ju paciu, nepazysta saves, neisgilina i gyvenima, nori atrodyti geresni , nei yra ir nori svarbiausia valdyti kitus per primestines aukas...
vengiu ratais tokiu zmoniu
