Toje laidoje, kur buvau ikelusi irgi idomiai diskutavo apie zmoniu vartojima ir seima, santykiu kurima.
siap labai daug egoizmo musu gyvenimuose, as as ir as, net cia daznai sako, o as laimina arba tu nelaiminga, o ka tu is to vyro gauni, o ka jam duodi, per mazia duodi, epr duag duodi... ir t.t. atrodo tai butu tikslas pats savaime kazaip jaustis ar kazka gauti ar duoti...
Manau, sveikas egoizmas, kai nesileidi isnaudojamas ir neisnaudoji kito yra gerai, bet santykiai, kurie pavirsta tik tu man as tau, mainais, manes nezavi...jei nera seima kuriama, nesigauna sveikas rysys, nebent tik draugyste jau be privalumu, nes kitaip viskas tik skaudins ir kazkas labiau, kazkas maziau nukentes.
zmogus tokia butybe, kuri prisirisa, myli, nori bendrumo apisjungti su kita butybe, kurti kartu kazka grazaus, be tu dalyku liudi, kencia,...visi dalykai turi dvi puses, pvz sakom mokslo saknys karcios, bet vaisiai saldus, tai manau, kai nori meiles, demesio, artumo, turi ir ta karcia puse pirimti kasdienybe ir kito zmogaus gal but ne graziausius bruozus, nes tas kas myli, tas ir pyksta.
Draugystes pradzioje imanoma tureti grazius santykius, megautis vyro asistavimu, bet galu gale tie santykia turi peraugti i santuoka arba isirti, nes taip gamtoje vyksta viskas niekas nestovi vietoje nekintantis...