Kas žmogaus gyvenime yra ne taip, jei pav. realybėje tave grupė žmonių apspjaudytų, o tu vistiek kasdien eitum ir eitum prie tos grupės ir vėl būtum apspjaudyta? Normalu tau būtų? Neieškotum kitų veiklų gyvenime, būtų svarbi tik ta grupė? Beje, grupės neteisinu.
Juk gyvenimas gražus.
Tai jus kazko nesuprantat...
Toks gyvenimas.
Dauguma zmoniu yra pasigailetinos vidutinybes. Mina. banda... vadinkit kaip norit. Ir gyvenimas vyksta toje bandoje. Taigi nera nei kur iseiti nei kur ateiti.
paimkit mokslininus... Praleidzia kelis metus neretai tyrinedami kazka ir nepasiekdami rezultatu. Galetu juk mesti, ir eiti kazka dalyti paprasciau... sakysim skrosti zuvis... Bet ne, lieka prie savo nedekingo darbo.
Bendravimas cia naudingas... Gal vien tam kad suprasti vienisuma, jei nesi eilinis primityvus padarelis.
Buvo tokia idomi programele, kuri leidzia paziuret, kaip atrodo visata is skirtingu tasku. juk daugiau vietu yra tarp galakttiku ir ten aplink vien juoda. Yra tokia vieta vadinama Boötes void kur 330 milijonu sviesmeciu atstumu nera jokiu galaktiku... Zmogaus akis ten nieko nematytu, tik juoda, va cia randasi vienisumo sostine





