QUOTE(IDOMUCIA @ 2018 12 17, 15:48)
Mane nervuoja, kad net nesupranti esmes... prasideda, kad kazkas pas save kazkokiu problemu neisprende...
Jau matau cia pilna "isprendusiu". Jei ir yra tai vertybiu atsisakymo kaina.
Todel gal reikia apsiribot situacija, o ne ieskot slieeku.
Mane stebina, kad toks siauras intervalas... kitas negali buti nelaimingas, o jei jau per daug laimingas tai vel negerai...
Jus cia ipratusios esti vyrusuz tai kad jie norii to, ano... myletis, tarnavimo, paklusnumo ir t.t.
Va priesinga situacija parodo slypincias problemas.
Siaip, jei vyro tikslas stengtis moteriai suteikti laime ir tai nuosirdu, tai tikrai idomi situacija...
remiuosi tik tavo suprojektuota situacija:
Del tam tikru vidiniu savybiu negaliu buti laimingas, tai stengsimes kad tu butum laiminga ir tuo dalinsimes.
mes daznai bunam laimingi ir nelaimingi, bet jei zmogus is esmes atsisako tobuleti ir buti laimingu? man tai nepriimtina, man sunku butu buti su tokiu zmogumi, nes as is kito nieko nenoriu, tik sveiko bendravimo, meiles, o kaip gali myleti zmogus, kuris pats nelaimingas? pareiga? kaip tu sakai, aciu man asmeniskai to nereikia.
As vyro needu, as mesos nevalgau

tik skatinu zmogu tobuleti, norai yra gerai, jie skatina judeti , veikti ir gauti, ko nori
tikslas suteikti laime yra gerai, bet nepamirstant ir saves ir toks tikslas turi buti abipusis, turi vyrauti darna, o ne aukojimasis.