QUOTE(-burbanti- @ 2019 10 14, 22:32)
Ne ne ne...ne tik islaikyti, bet ir apgaubti rupesciu ir demesiu.
Dabar gi ans net galiu nedovanoja (todel sakai kam tos geles, pateisindama jo nedemesinguma), dovanomis nenustebina (kam tos dovanos, man ju nereikia - sakai, velgi gindama vyro skūpumą).
Negalima taip ginti vyru, kurie visai nebaraškina kaip elgtis su savo moterimi. Toks vaizdas, kad jie nelabai galvoti.
Dabar gi ans net galiu nedovanoja (todel sakai kam tos geles, pateisindama jo nedemesinguma), dovanomis nenustebina (kam tos dovanos, man ju nereikia - sakai, velgi gindama vyro skūpumą).
Negalima taip ginti vyru, kurie visai nebaraškina kaip elgtis su savo moterimi. Toks vaizdas, kad jie nelabai galvoti.
Pirms posts buvo apie išlaikymą, tai aš tik ties tuo ir pasirašau.
Dovanoja gėles, bet tik vazonuose. Tokis mano nurodymas. Ir tik kartą metuose. Nes nereikia man tų šluotų, kur paskui dar savaitę galvoju ar jau padoru išmesti tą vystantį daiktą, ar dar laikyti, nes tipo vienas iš penkių žiedų dar padoriai atrodo. Feee. Dovanas dovanoja. Bet neorginaliai. Pastaruosius metus kelis jau visom progom po naują Pandoros cvambaliuką. Idealus variantas. Daug vietos neužima, gali parinkti su idėja, sugalvoti su kuo sieja ir man tinka. Bet ne tame esmė. Man dovanos nedaro tokio įspūdžio, kokį galbūt galėtų/turėtų daryti. Žinot, kai vaikams padovanoji kokį žaislą - jie taip apsidžiaugia pirmas kelias minutes. Tada dar dieną ar dvi pažaidžia. O tada ta dovana nugula į kampą. Vat taip ir man. Aš prisimenu iki detalių akimirkas, kai jis man padėjo, kai jis manim pasirūpino, kai jis tyliai buvo šalia. Bet nepamenu dovanų. Todėl būkit gera, Jūs man neaiškinkit, ką man galima ir negalima daryti. Ką aš turiu ar neturiu ginti. Gyvensiu aš taip, kaip man gera. Ir su tais, su kuriais MAN gera. Jūs mėgaukitės tuo, kas Jums svarbu. O aš mėgausiuosi tuo, kas man. Ok? Bet jei pradės mane išlaikyti, tai būtinai kreipsiuos patarimo - kaip čia su tuo man gyventi
