net minciu nera kitaip nei kedutej...nors praeita vasara, teta megino paleist ja masinoj, tai poto tokia isterija buvo,kai as pasodinau (nebuvo dar is kiemo isvaziave)...zodziu, vezime kaip vezime, galima kazka sugalvot, masinoj - kompromisu siuo klausimu nera...nors nera baisiai laiminga, bet uzimam pastoviai, dabar jau ir filmus ramiai ziuri, jei vaziuojam toliau, uzkandziai, knygos, zaidimai...
Maniškė irgi iš tų, kurioms nepatinka kėdutėje
Nuo pat pirmų dienų (būdama kūdikėlis) net nemiegodavo vežama - rėkdavo visa gerkle ir viskas
O mes iš tų tėvų, kur namie nesėdi - vis kur nors važiuojam, o ir iki močiutės daugiau nei du šimtai kilometrų
Žodžiu, pirmos kelionės buvo tokios sunkios, lyg būčiau pėščia ėjus
bet niekada nenusileidau ir pamažu priprato. Aišku, visada po ranka turiu sausainių, atsigerti, o į ilgesnę kelionę imam visą žaislų dėžę
Kėdė įdėta per vidurį, kad viską matytų 
Ir dabar visko būna - ir miegojimų, ir isterijų. Bet sugebėjom net iki Talino visi kartu nuvažiuoti
Žodžiu, visoms kantrybės






Ir dabar visko būna - ir miegojimų, ir isterijų. Bet sugebėjom net iki Talino visi kartu nuvažiuoti

Žodžiu, visoms kantrybės

Mes nuo 7.5 men. persodinom i kita kedute, todel teko atsukti i prieki ir nuo tada visi riksmai baigesi, nes dabar viska mato ir yra uzimtas stebejimu
Nors jei butu iseje tai iki metuku butume vezioje atsukta i automobilio gala

Turėjome ir mes šią problemą..Ir barnių su žmona buvo dėl to..Bet - mano žodis buvo paskutinis - arba važiuojam arba ne. Nes vežt vaiką ne kėdutėj - tikrai nesaugu. Mums padėjo tai, kad mama persikraustė iš galo į priekį - kai jis vienas ėmė sėdėti gale - priprato. Jei kelionė ilgesnė ir jis ima zirzaliot - stojam, pasivaikštom ir važiuojam toliau. Linkiu kantrybės.
man tas pats buvo su pirmuoju...zyzdavo, verkdavo jau 2 metu buvo vistiek nepatikdavo paskui kazkaip savaime praejo

Dievino iki 7 mėn., dabar max. 20 min. ir viskas, nebeišsėdi, nepadeda nei užkandžiai, nei žaisliukai, dainelės
dviese keliauti nebeįmanoma. Bandysim keisti kėdutę.

mums padėjo kėdutę įtaisius gale per vidurį, mato kelia, ir ramiai išsėdi. be to paskaičiau,kad tai ir saugiausia vieta mašinoj

Didelio noro nerodo sėdėti joje ir važiuoti, bet ... kito pasirinkimo jis neturi

Mūsų mažylis iki kokių aštuonių mėn važinėjo ramiai, atsuktas veidu į sėdynę, o vėliau staiga pasikeitė- kiekviena, net ir trumpiausia išvyka pasidarydavo kančia, tiek žviegdavo. Mėnesį prasikankinome ir nusipirkome "normaliai" atsuktą kėdutę ant labai aukšto pagrindo, kad vaikas galėtų žiūrėti pro langą. Sulyg ta diena mūsų vargai baigėsi. Tjfu,tjfu,tjfu. Dabar, jei iš ryto užsimeni, kad kažkur popiet važiuosime, bėgioja ir su šypsena imituoja mašinos garsą, taip patinka važinėti.
Vyresnelis be galo mego vaziuoti automobiliu,mazius iki kokiu 5menesiu budavo klykia,bet po truputi priprato,dabar vazinejames be problemu
