QUOTE(Ubuntu*** @ 2017 09 02, 00:58)
Mane vis maloniai nustebina jusu labai tiklsus pastebejimai. Labai labai tikslios mintys paskutines. Labai tiklsu cia kai kuriu moteru pasisakymuose pinigai pinigai pinigai, meiles nerasta, jei nori parsiduoti u zgerus vyro pinigus zinoma geri pinigai uz gera preke.... Taigi ir mato ir ziuri visai kitaip i tai ka sakau. Bet pas jus uzspausta kazkas, vaidinat baisesni, nei esat is tikruju kazkodel.. </p>
Taiklus

Mjo...
Zinot mane visa gyvenima glumina dviveidyste, melas, "spuogu pudravimas". Kai buvau kudikiu mano brolis su manimi zaizdavo uzsimesdamas svaria palute ant veido, taip pasislepdamas nuo manes. AS visada ta palute jam nuo veido nutraukdavau. Va taip ir dabar yra toks poreikis "nutraukti palutes".
Kaip jau minejau, man nepriimtinos manipuliacijos motinystes jausmais, sutiekiant jam kazkiokio mistinio MOTINISKUMO. Del va tu fanaberiju, susireiksminimo, moterys kurios jaucia pogimdyvine depresija, ar nejaucio euforijos nuo motinystes, laiko save ne visavertemis, atsiranda psichologines problemos, nepilnavertiskumo kompleksai. Labai dziaugiuosi, kad siais laikais paprastos bet neprastos ir izymios moterys prakalbo, apie kita motinystes medalio puse, kuri ilga laika buvo neigiama, nutylima.
Lygiai taip pat, bent jau man veidmainsika, kai aiskina apie mokesciu moketojus. Nezinau, nei vienos moters, kuri gimdo vaikus, is intencijos kad gimdo mokesciu moketojus... Sorry, mano galva tai tik salutinis efektas ir tikrai nera rodiklis, kad tas vaikas gimes konkreciojde salyje bus potencialiu mokesciu moketoju. Emigracija to irodymas.
Dabar apie neva samoninga situaciju vengima, kurios sukelia neigiamas emocijas, kurias siukstu demosntruoti vyrui, nes busi nemylinti ji zmona, bloga motina ir t.t.
As nezinau kaip kitos, rasau ka pati jauciu ir matau aplinkui. Venk nevengus, vakar nukrito anukas nuo dviracio, susimuse sona. Veziau i ligonine, kilo itarimu kad luzo sonkaulis ir t.t. Uzmuskite mane, as sios situacijos isvengti tikrai negalejau, laimingai vypsoti vyrui kaip kaledu eglute, tikrai neturejau nei jegu nei noro. Itariu ir vyrui mano idotiski vypsniai butu keisti. Jei ka as kalbu apie saliginai normalius zmones, stabilius santikius seimoje. Kur nera norma be priezasties buti susiraukus. As jau nekalbu apie ligas, nors galiu papasakoti istorijas, kai vyrai palieka moteris, kurios slaugo juju bedras sergancias atzalas. patikekite manimi tai ne vienetiniai atvejai. Kas apsaugos tu metoreu, vaiku gyvenimus, kas bus garantu ju gerbuvio?
Vel eiline veidmainyste, sventeiviskumas. Pinigai fui, fui, kaip tai nedvasinga. Cia galima palyginti su tustintinimusi-fiziologija, toks zemiskas, nesvarus reikaliukas. Bet paradoksas, nepasitustink savaitele ir dvasingumui vietos nelieka. Taigi, reziume, galima cia postringauti apie dvasinguma, bet pinigai reikalingi tam kadaaptenkinti tiek fizines, tiek dvasines reikmes.
Arsiai nesutinku, kai moteriai priskiriama vaginos, ar inkubatoriaus vaidmuo, kai vyrui brukamas bankomato vaidmuo. Ne karta rasiau, pakartosiu, dabar stebedama nudienos jaunus zmones-tevus, as kaifuoju. Man labai patinka kad vyrai rupinasi kartu su savo zmonomis judvieju vaikais. Taip jau isejo kad pati ir mano sunus gime tais laikais, kai visuomene buvo primetusi vyrams vien bankomato vaidmeni. Nebuvo kulturos, sociumo poreikio kad vyras ir vaikas butu siejamas kartu nuo kudikystes. Anais lakais tai buvo grieztai atskirta zona, kur viespatavo moteris ir vaikas. Dziaugiuosi kad laikai kinta. Kad vaikas nuo pat gimimo jaucia abieju tevu meile, demesi.
Del bandymo skirstyti ecmociju raiska pagal lyti. Vel, as nezinau, bet mano patirtis rodo priesingai. Pati budama zmona, mama, berniuku teta, sesuo noriu paneigti mitologija, kad vyrai yra nejautrus kirviapenciai. Visi mano pazinoti vyrai, su kuriais turiu emocines sasajas yra NORAMALUS zmones, nei kiek nenusileidziantys man, pagal jauciamu jausmu amplitude. Galimai skirtumas tik tame, kad velgi musu visuomene yra pakantesne moters emocinems israiskoms, tad as jas isreiskiu lengvai, neslepiu. kai vyrus spaudzia visuomenes primesti stereotipai "tikri vyrai neverkia", "tikri vyrai nugaletojai", "tikri vyrai turi islaikyti seima". mano isitikinimu va tie stereotipai masiskai Lietuvos vyrus gruda i kilpas. Nepaslaptis, kad Lietuvoje dazniausiai zudosi suauge vyrai ir vaikai. Vyrai zudosi, kad negali viesai paprasyti pagalbos, nes tai nevyriska.
Kas ten dar buvo prirasyta. Atsiminiau. Cia buvo bandoma aiskinti, kad kiauseta moteris butinai pasirinks popadini vyra. Ir bandoma aiskinti, kad tos kurios negali susirasti sekmingo t.y. normalaus vyro, todel ir priestarauja, nenori apsiriboti vien seima, nes neturi salygu.
Nezinau kaip kitos. Vel rasysiu is savo varpines. Jei mano vyras man neprilygtu, butu tarkim, kaip cia eantis SM personazas, as ji sukramtyciau ir isspjauciau per viena minute, gal ir tiek neuztruks., man neidomus silpni, kompleksuoti vyrai. Itariu ir as juos netraukciau, pripazinkime sunku jiems gyventi su moterimi, kurios negali manipuliuoti atemus is jos ta 1000 litu. Skyrybu metu tu net negali jai kersijant "ikasti", O ir vaikus ji pati uzsiaugins, neapeliuojant i reproduktoriaus sazine, nes tie skatikai jai nreikalingi, ji gali pati deramai aprupinti savo vaikus. Jau nekalbu apie priverstini privaloma seksa ir t.t. Pripazinkime, tokia moteri gali atlaikyti tik jai prilygstantys, ar net savo galimybemis lenkiantys ja, savimi pasitikintys vyrai. Kuriu neglumina, ju antros puses sugebejimai, sekme. Jie moka didziuotis, geretis savo moterimi, jos laimejimus priimti kaip savo. Bendrauti su ja pagarbiai, o ne kaip su menakverciu padareliui, kuriam reikia samoningai adaptuojant jo turima informacija, kad sugebetu moteriske ja deramai ivertinti, suprasti.
Ir dar viena, bent jau mane gluminanti fraze. PADARYTI ZMOGU LAIMINGU. Pamenu buvo sovietu lyderis Stalinas visa tauta priverstinai vede i SVIESU RYTOJU. Galimai zmogus rimtai tikejo kad tai jis ir daro. Lygiai taip pat ir su artimu zmogumu. Jei gyveni kartu, tai nereiskia kad zmogus tampa tavo nuosavybe. SAlimais esantis zmogus (kalbu apie vaikus, sutuoktinius, sugyventinius, tevus) turi savo nuosava, asmeini gerio, laimes supratima, kartais tas supratimas gali labai skirtis... Va del sios priezasties, tie geri norai virsta tikru tikriausia kankine. Ne veltui sakoma gerais norais pragaro keliai gristi.