Ar jis kažko nesupranta, ar man reikia keistis?

Na vieni tuokiasi pagyventi kartu kol bus gerai, o kiti visam laikui.
Taigi po to negalima apsigalvoti "uzsimaniau skirtis",, nes bus kaip su tuo daiktu, kur buvoo parasyta, kad neardomas.
neardomas tai neardomas, jei su kuvalda sudazysi, tai nereikia kaltinti gamintoju, reikia kalttinti ka ne ta nusipirkai.

Bobos daznai mano, kad gali lauzyti joms nepatinkancias taisykles, bet isivaizduoja, kad joms naudingos taisykles bus toliau gerbiamos.

Va ir ne!
Sveiki atvykee i pasauli be taisykliu, kuri pacios pasirinkot.
Zodis degradas tokiame pasaulyje neturi prasmes.

Mano PASIRINKTAM PASAULYJE, gyvena padorus zmones, nevengiantys atsakomybes uz savo veiksmus.
Mano pasaulyje niekas nieko neprievartauja, nei fiziskai nei dvasiskai.

Labai dziaugiuosi savo gyvenimu, labai tikiuosi salimais gyvenantys jauciasi lygiai taip pat laimingi kaip ir as su jais. Mes kartu ne per prievarta, ne del isipareogojimu, o todel kad vienas kita mylime, mums gera kartu, ir liudna kai vieno is seimos nario nera salia, bet visada turime vilti vel buti kratu, susitikimai dziugina, suteikia pilnatve. Visi musu vaikai besalygiskai ras vietos TEVU sirdyse, ir po seimos stogu.
Tai mano pasirinkimas ir ne tik, tai mano ir mano artimuju sukurti santikiai, paremti geranoriskumu, meile. Jei kas nores pasitraukti is musu rato, niekas jam nekersys, neskaudins. Atsiradus poreikiui padesim. Ir visai nesvarbu, kad zmogaus nera salia, mums svarbu kad mylimas zmogus butu laimingu ir visai nesvarbu, kad ne su mumis.
*************

Mano mama naslaite isaugino visiskai svetima moteriske. Man neteko garbe jos pazinoti, ji mire iki mano gimimo, o brolis ja pazinojo. Tos moteriskes nera daugiau kaip 60 metu, bet ji iki siol gyva, mano mamos, brolio, mano, musu vaiku, anuku sirdyse. Si moteris bent jau sioje zemeje gyvens tol kol mano seimos nariai ja atsimins. O tu, Idomucia, muslele kazkokia cia buvo, cia isnyko, abejoju ar tavo vaikai, anukai atsimins pagiezinga reproduktoriu. O va savo motina-mociute kuri juos viena isaugino jie atsimins ilgai... Va tai yra tavo paties rankomis sukurtas pragaras zemeje.

O gvaltavoti, kompleksuotas, nuo tavo malones priklausomas bobas, daug proto ir gabumu nereikia. Tu gi tik su tokiomis esi stiprus ir galingas.

Koktu nuo priestaravimu ir pavirsutiniskumo.
Isipareigojimai nera jokia prievarta, tai padorumas.
Aisku yra variantas nusipirkti suni, o kai atsibos uzmigdyti ar paleisti kur viduryje misko.
Na laikyti kol bus gera.

Galima ir mergina vesti ir gyventi kol bus gera, o jei negera, sakysim pastojo, tai pasakyti: "Sorry, as dar nepasiruoses buti tevu"
Galima ir veliau zmogu isduoti. Bet ka galima parduoti isduoti sutrypti.
Bet jums tai nesuvkiama, nes pas jus nera ko parduoti isduoti, jus bunat kol gera, tai visai kitas pasaulis. Kai vaziuoju traukiniu, tai irgi nesedu prie to keleiviu kur man negera, sedu kur labiau patinka, galiu persesti jei apsigalvosiu, nepyksu jei anas islips anskciau.

Bet zmones gyvena ne tik pavirsutiniskuose santykiuose tada buna ir pasekmes.
Galima to zmogaus pasauli sugriaut, tik tam zmogui bus po to VISISKAI NUSISPJAUT i viska, jei aisku jis ne toks pats pavirsutiniskas kaip jus.

Pas jus logika suprantama, kad va sudetingas irenginys yra blogas, nes neatslaiko rimtu smugiu, o koki kelma gali dauzyti basliu ir jam nieko. jis stovi.

.
Padriku minciu kratinys ir tiek, viskai nepagristos blevizgos is lempos.

O tu, Idomucia, pragyvenk su savo antra puse tiek kiek as pragyvenau, pereik su ja ligas, issiskyrimus, paklydimus. Isaugink vaikus, pasodink soda, pastatyk nama, kur visiem butu gera gyventi... As jau tai padariau, gyvenu gera valia su vieninteliu vyru mano gyvenime, savo vaiko tevu... Bet jei jis nores mane palikti, as myledama ji isleisiu, nes man svarbu kad jis butu laimingu. Mano meile nera smurtine kaip tavo. As suauges zmogus, zinau kad per prievarta miela nebusi, mano meile negali salimais esanti ipareigoti mane myleti, jei jo meile isbleso. O savo jausmais as neprekiauju, todel ir kitu neperku. O jausmu isedomis is pareigos, gailescio as neketinu tenkintis, jei nera tikru. Dekui, jei ka, nebijau buti viena, kad desperatiskai isikibus laikyciausi i mylima zmogu, kankindama ji, atimdama is jo galimybe buti laimingu salia kito asmens. Man meile, jausmai, seima tai ne kalejimas, tramdomi marskiniai. Tai dvieju liasvu zmoniu sajunga, bent jau man tai yra vertybe, kad zmogus salimais manes yra IS GEROS VALIOS, o ne del prievoles, kuria numato biurokratinis veiksmas, irasas metrikacijos knygoje.

Na butu tavo vyras tave ant triju raidziu pasiuntes ir kokiu budu pragyventum?
Uzdarytum i narva?
Na pasiseke, nepabego, uzskaitau, gali prisiimti nuopelnus sau, jei tai pagerins savijauta.

Dabar jau senai niekas prievarta netekina ir neliepia vesti, todel nereikia apie prievartines vedybas.

Bet reikia skirti laisvu zmoniu sajunga ir lengvbudziu bejingu zmoniu sajunga (ala autobuso bendrakeleiviai)

Toliauu reikia skirti desperatiska isikibima, ir saves gerbima.
As nelaikiaau nieko isikibes, as dar paskatinau.

Bet linketi laimes? Kad kazkam linketi laimes reikia ta zmogu pazinti. As deja iki galo nepazinau, mylejau ta kuri neegzistavo. Tai skirybos buvo tik suvokimas, kad niekada nieko neturejau apart slamsto. Kodel as slamstui tureciau linket laimes? O kam galeciau palinket to zmogaus nera, tai buvo tik iliuzija

Ansai ne tu, nepasiunte, jis mane myli. Savu laiku, jis myledamas mane paleido, suteike man laisve.

Pragyvenciau ramiai, kaip ir dabar, nes finansiskai visiskai nepriklausoma. I koki dar narva, as ne tu.

Idomucia juk rasai visiskus vejus. Dar karta pakartosiu, as nieko niekada salimais saves nelaikau. Mano vyras salia manes yra savo noru, todel kad jam patinka buti kartu, kaip man patika buti kartu su juo, Mums gera buti kartu. Jei jis nores iseiti, as jo nelaikysiu, jis tai puikiai zino. TAd palik mano savijauta ramybeje, nes jos tie veiskniai kuriuos tu cia akcentuoja visiskai neitakoja.

O as ir nerasiau apie priverstines vedybas, as rasau apie priverstini gyvenima kartu, kai suvoki kad susvetimejai su zmogumi, kuri kazkada laikei savu, isbleso jausmai jam, nes jis savo elgesiu nuzude juos.

Butent, kur nera jausmu, zmones gyvena is apreigos kaip atobuso bendrakeleiviai suvesti likimo po vienu stogu, svetimi zmones. Butent ne pareiga-biurokratinis veiksmas, dvieju zmoniu sajunga daro vertybe, vertybe yra ju sjausmai, poziuris vienas i kita, pagarba.

As sakiau, kad nezinau, tuo metu kai tik pradejo ligoninese gimdyti ar isaugo ar nukrito, nesneku apie dabartinius laikus. Nes tuo metu medicina tikrai buvo ne kas...
ir taip pat nezinau ar skaiciai buvo tokie pat kaip jusu cituojamuose salyse, cia galim speti, kad arba buvo arba ne
Bet kaip tai surista su meile vaikams ir ju auginimu?

Pas jus tai matosi jausmai.
Meile sau ir meile busenai "kad kartu gera"

Tai labai primityvu ir nevertinga. Dvasingumo nerasta tik vergavimas savo malonumams.
Gerai kad abu labu tokie, gal vyras dar ir bijo ka keisti, taii paleidzia pagyvent su kitais ilgsniam laikui, paleistu ir vakarui ar dviem. Gal ir pats save paleidzia. Vadinkit tai meile, ar racionalumu ar dar kaip. Tai ne mano reikalas, bet man tai butu slykstu ir nepriimtina.

Bet dar buna zmones kur vertina pati rysi ir tiki, kad jis ir kai gera ir kai bloga yra auksciau malonumu.
Jums to nesuprast.

Kai pamatai, kad kitas zmogus be dvasios tai tenka jo atsisakyti, kaip ekstrementu po issitustinimo.
Pats eini pro duris o anuos nuleidi vandeniu i klozeta.

O kaip tavo pezalai apie meilę vaikams, jų auginimą ir kt "temos" šioje temoje rišasi su temos autorės situacija?

Senai cia visos pamirso ir autore ir jos situacija. Plepa apie viska

Niu. Bet visai nešlykštu ir priimtina sudaužyt bobą kaip bokso kriaušę ir dar tuo viešai pasigirti. Neklauso boba, naa į snukį, naa į šonkaulius ir tvarka

Neprisimenu tokiu dalyku savo gyvenime. Gal nehiperbolizuokit?
Buna ir vaikui su rykste per uzpakali uzveza, bet to gi niekas nevadina "sudauzymu, kaip bokso kriauses"