QUOTE(vilnera @ 2019 02 05, 10:06)
Prisimenu.
Patiko paryškintas sakinys, kad kūriniai kalba patys už save.
Pamenat, mūsų nuomonės susikirto, ar reikia meną analizuot (t.y. ar mokykloje buvusios interpretacijos reikalingos, naudingos, ar ne). Tai mano galva, jei analizavai, turi kažkokias bazines žinias, tai tas menas tau papasakos daugiau, negu jei tik žiūrėsi į jį ir vertinsi tik per teikiamą emociją. Tos srities pasigilinimas, man atrodo, padeda meno kūrinyje atrasti daugiau.
As nesakiau,kad meno kuriniai turi tik duoti teigiama emocija, panasiai norejau pasakyti,kas buvo pasakyta cia, gal nemokejau issireiksti.
manau, kad juos nebutina analizuoti per prota, nu taip daro visokie menotyrininkai ir kritikai, bet as paprasciausiu noriu mena isgyventi, o ne analizuoti.
As sakiau, kad man meno kuriniai sneka butent man, ka as isjauciu is ju, ka patiriu, per klausa, regejima, lietima, mano suvokimas ir priemimas kazkokio meno kurinio nebutinai turi sutapti su jusu ar kitu ir tai ne tik kazkokia teigiama ar neigiama emocija, tai daug daugiau, tai susitapatinimas su pvz poetu skaitant eilerasti apie meile isgyvenant tuos aprasytus jausmus arba savo jausmu gilesnis suvokimas. Arba ziurejimas i paveiksla ir istorijos kurimas savo galvoje apie pavaizduota scena, isgyvenimas tu emociju jausmu, kurie atvaizduoti. ir visiskai nebutinai isigilinimas ka menotyrininkai sako ape ji, ka cia turetum "teisingai" suprasti ar kokias metais jis nupaistyas.
Todel man apibendrinimai ir analizavimai per prota ir dar uzrasymas to,kaip nepajudinamos tiesos nera priimtina, nebutinai ir meninkas pats logiskai ismasto va piesiu dabar ta ir ta, cia bus otkia esmine mintis ir t.t.. galu gale ir meninikai labai skirtingi zmones.
Cia aplamai gal kas ko iesko is meno ir i kokius aspektus ziuri, meno kurinius gi galima ziureti ir kaip istorijos reliktus, atsekant tam tikrus istorinius ivykius.
