Priklausomybė nuo Ex

kin - ačiū, tokių pasidalinimų ir norėjosi išgirsti, kažkokių panašių istorijų ir kaip žmonės iš to išlipo.

Ubuntu - uooj kaip nemalonu girdėti, bet turiu tai priimti, ką pasakei. Taip, įsikibau į tą santuoką, nežinau, jaučiu tiesiog nerimą likti viena. Na taip, taip yra. Taip, jis ne mano nuosavybė, taip, jis turėjo laisvą valią rinktis su kuo jam praleisti gyvenimą. Taip, mano jausmų košė yra mano problemą. Stengiuosi ją spręsti, sunkiai pavyksta, va su visais šnekuosi - su šeima, su psichologais, va čia temą užvedžiau, kad iš visai svetimų akių pasižiūrėti.

Mane skaudina, kai kai kurie žmonės man sako, kad aš jo nemylėjau. Man atrodo, kad mylėjau. Tada jaučiuosi dar labiau netikusi, pasimetusi, nemokanti mylėti. Gal ta mano meilė tokia...? Gal nemoku aš mylėti, taip, kaip reikėtų vyrams. Galbūt bandžiau su juo išgelbėti savo gyvenimą, ir baimę likti vienai, gal dėl to, kad manau esanti sunkaus charakterio ir niekas manęs tokios "neims", nepatiksiu, neapsikęs...

Bet man vis atrodo, kad visgi mylėjau jį. Na, man taip atrodo. Jums iš šono matyt atrodo kitaip, gal kad mano meilė nėra normali ir sveika...

Įdomu paanalizuoti iš šono, bet nemalonu nuo kai kurių pastabų man... aš sutinku, kad aš turiu problemų, sutinku. Nesiginu

Taip, turiu problemą su ta neuroze - kuri vadinasi šeima, santuoka, vaikai. Daug ką bandžiau - sportuoti, užsiimti savimi, pradėjau ir aš antrą bakalaurą studijuoti, bandžiau tiesiog gyventi ir mėgautis gyvenimu. Ne. Vistiek zyzia galvoje - vaikai, vaikai , reikia vaikų, reikia šeimos, reikia pavardės -ienė, reikia žiedo, reikia vyro.... Nu neurozė, nu biologinis laikrodis visiškai nurovė stogą. Na taip... ką daryt? Žinau, akd yra moterų, kurios niekada to nenorėjo ir gyvena sau. Aš su tuo dar nesusitaikiau ir va draskausi...

[b]kin[/b] - ačiū, tokių pasidalinimų ir norėjosi išgirsti, kažkokių panašių istorijų ir kaip žmonės iš to išlipo. [b]Ubuntu [/b]- uooj kaip nemalonu girdėti, bet turiu tai priimti, ką pasakei. Taip, įsikibau į tą santuoką, nežinau, jaučiu tiesiog nerimą likti viena. Na taip, taip yra. Taip, jis ne mano nuosavybė, taip, jis turėjo laisvą valią rinktis su kuo jam praleisti gyvenimą. Taip, mano jausmų košė yra mano problemą. Stengiuosi ją spręsti, sunkiai pavyksta, va su visais šnekuosi - su šeima, su psichologais, va čia temą užvedžiau, kad iš visai svetimų akių pasižiūrėti. Mane skaudina, kai kai kurie žmonės man sako, kad aš jo nemylėjau. Man atrodo, kad mylėjau. Tada jaučiuosi dar labiau netikusi, pasimetusi, nemokanti mylėti. Gal ta mano meilė tokia...? Gal nemoku aš mylėti, taip, kaip reikėtų vyrams. Galbūt bandžiau su juo išgelbėti savo gyvenimą, ir baimę likti vienai, gal dėl to, kad manau esanti sunkaus charakterio ir niekas manęs tokios "neims", nepatiksiu, neapsikęs... Bet man vis atrodo, kad visgi mylėjau jį. Na, man taip atrodo. Jums iš šono matyt atrodo kitaip, gal kad mano meilė nėra normali ir sveika... Įdomu paanalizuoti iš šono, bet nemalonu nuo kai kurių pastabų man... aš sutinku, kad aš turiu problemų, sutinku. Nesiginu

Visiskai normalu, beje, kad jus norejote isteketi ir susilaukti vaiku. Tiek metu kartu, ir jums nebe 18...Tai seima yra naturalus santykiu tesinys. Jeigu jums butu nesinoreje, sakyciau, kad veltui su tuo vyru ir esate...

Pirmiausia myleti mokomes visa gyvenima, gal aplamai del to ir gyvenam...nu cia jau filosofija

Aisku gal ir mylejot, savaip, kaip ir kiekvienas mes , pagal save . Tai ir pasinagrinekit savo vidu, jei sakot idomu, drasiai, be baimiu, kad ir nesmagu, jau tai ir darot, tai sveika  

Ka jauciat visus jausmus sau isivardinkit paziurekit.

Juk jei is tikro myli zmogu, tai pirmaisuai nori laimes jam ar ne? tai jei jusu mylimas vyras dabar laimingas - tai ir gerai ar ne? O jums skauda del egozimo juk ne del meiles, nes jus jo sau norejot, bet jam nebuvo su jumis taip gerai kaip su kita? tai palaimimkit, pasidziaukit uz ji, kad jis atrado ta, kuri atitiko jo poreikius ir tai nereiskai kad ji geresne uz jus, ji tik kitokia, jam jos reikejo, ne jusu, gal ju genai labiau sutapo del vaiku gimdymo? 

O jums bus kitas zmogus, kuris jus pamils taip, kad pats pasipirs, kad pats prasys jusu pagimdyti vaikus vyrai ta turi daryti , ne moterys juk tai taip romantiska ir grazu.

Vat ir nepastojot netgi su juo, nes matomai netinkamas zmogus, kazka atidirbot , tokia situacija matyt turejot praeiti, einat toliau. O problemu turi visi. Paprasciausiai labiau kreipkit demesi i save, ne i ta buvusi vyra, viskas jusu istorija pasibaige, savo poreikius, darykit, kas jums smagu, sokit, dainuokit, pieskit, grokit, keliaukit... kaip kin patare gyenkit savo gyvenima, atraskit save is naujo, Gyvenimas tikrai nuostabus ir vyru jame suaugusiu koks milijardas tikrai ir nereikia moteriai vyro, kad buti laimingai ta laime, meile, sauguma savy turit atrasti, ne kitame, ne kazkokiuose apeiguose ar visuomenes normuose  

Stai man labai patiko sios jaunos merginos istorija is Anglijos ir jos mintys ir ismintis, siulyciau pasiziureti

http://www.lrt.lt/te...2687/emigrantai

12/12  laida Buchalteres meile Anglijoje

Viespatie apsaugok, tik ju nedarykit tokiu nesamoniu, nes dar pasiulys i psichologa kreiptis. Ar net psichiatra.

gal ir nesamone, bet jei kankina tokie klausimai, gal padetu, ji kaip supratau jau kreipesi i psichologa  

Noreti seimos ir vaiku yra normalu.
Nereikia saves uz tai grauzti.
Tiktai netuributi vienintelis gyvenimo tikslas, nes gyvenime yra ir kitu graziu, geru ir idomiu dalyku.

Pritariu tas noras normalus, bet jei jau vyksta apsedimas, kazkokie ultimatumai ir t.t. , tai jau nesveika. 

Siaip negyvenciau su vyru, kuris nenori vaiku su manim, nes o kas butu jei pastociau?  o oficiali santuoka man nera tokia svarbi, bet vis tiek manau vyras turi pasipirsti.

Manau, autore jau pasimoke is savo klaidu ir ju nekartos kituose santykiuose .ir dar juoksis ateityje is sios situacijos.

Stai man labai patiko sios jaunos merginos istorija is Anglijos ir jos mintys ir ismintis, siulyciau pasiziureti

http://www.lrt.lt/te...2687/emigrantai

12/12  laida Buchalteres meile Anglijoje

Mačiau šitą laidą apie tą merginą, labai atliepė mano situaciją, klausiausi išsžiojusi

kažkaip ieškau visokių atsakymų...

Ne, neplanuoju su juo susitikti, ačiū už pasiūlymą, bet tikrai nepadaryčiau to, nelabai ir benoriu su juo aiškintis... Čia toks labiau vidinis retorinis klausimas "kodėl?", gal mintyse kartais ir klausiu jo :"kodėl tu taip padarei? Kodėl?" Bet neištverčiau susitikimo su juo, ar jo atsakymo - kad nenoriu su tavim susitikti

Pas psichologus ir psichiatrus jau lankausi, vaistų irgi esu gavusi, tik dar nedrįstu vartoti... Tikiuosi išsikapstyti be jų.

Mačiau šitą laidą apie tą merginą, labai atliepė mano situaciją, klausiausi išsžiojusi

kažkaip ieškau visokių atsakymų...

Tikiuosi išsikapstyti be jų.

Nu va matot, pasibaigia vienas periodas ateina kitas, vienos durys uzsidaro, kitos atsidaro, visos amziaus moterys gali susirasti vyrus, visokiuose situaucijose ir tu vyru visokiu yra ir neblogas tas jusu buves tik, nu ne jusu zmogus, ne jums, jusu laukia kitas , o jus tikrai dar labai jauna ir bus dar visko ir ta seima ir vaikai, savu laiku, svarbiausia nespausti gyvenimo, pamatysit dar ilgesites tu laiku, kai buvot jauna, vienisa ir nepriklausoma tai  ir megaukites juo dabar kol galit  

Aisku issikapsysit, tik neuzsidarykit namie, bendraukti su zmonem, ka ir darot, kaip suprantu, issiverksit isgedesit ir praeis, Jau kita vasara pamatysit bus ramu sirdyje, dabar dar sviezi visi ivykiai.

Mano drauge tai net ligonineje atsidure, kai buvusi meile po 3 men issiskyrimo, ne tai kad issiskyre jie buvo, bet ji paprasciausiai buvo sivykusi 3 men susiruose zenytis, bet dabar jau senai turi ir mylinti, mylima vyra ir vaikuti ir sako kokia kvaila buvau, kad taip pergyvenau, praeina viskas, bet ta kiekvienas matyt pats turi pereiti .... gal aisku toks sokas nuo tokiu staigiu permainu buna, bet jis irgi praeina.

Man tai čia įvyko iš tų dalykų, kur atrodo gali nutikti kitiems, bet ne man... Išvis, skiriantis man daug kas sakė - nebijok, pamatysi, viskas bus gerai, nereikia jums būti kartu, jei vyras nenori - pamatysi, kaip būna - vienas nenori, kankiniesi - tuoj greitai atsiranda kitas, sukuria šeimą ir vaikai ir pan. O čia gavosi atvirkščiai - jis atseit nenorėjo, bet pirmas nubėgo tai padaryti...

Tai dabar tiesiog galvoju, kad visko jis norėjo matyt ir buvo pasiruošęs, bet ne su manim...ir tiek žinių.