man nepatinka akcentai temoje. Viens kito nesupratimas kaip ir neproblema, o poreikiu nepatenkinimas problema.
Todel ir padariau isvada, kad nesiskaitymas is abieju pusiu. Mano idealas... koks ten idealas, butinybe, kad kito poreikiai butu bent 51% svarbus, o savieji ne daugiau kaip 49 procentai.
Iseitis tiesiog buvo padaryti, kad tam vyrui butu svarbu kad jo moteris butu laiminga. Ir diskusijos turejo buti butent kaip optimaliai siekti, kad abiem butu gerai.
O dabar vyras galvojo, kad autorei ir taip neblogai, o autore, kad vyrui neblogai. Manau kazkas santykius turejo daryti maziau egoistiskus, bet niekas nedare
Daugiau visiska nesamone. Koki tu isivaizduoji 30 imtmeti berna, gyvenanti su mamom? Kas is jo bus?
o tai ka siūlai- tokiam nebrendylai pratintis ant moters kokios nors?
tegul randa būdų kaip kitaip subręsti.
aš gi sakau - kas nori,kas jaučiasi rimti, brandūs, lai ženijasi kad ir 18kos. Kas nori šeimos, abu tai abu, vaikų tai vaikų, paskui gal išsiskirs...atsakomybė per pusę...
o db...neva pratinasi,..neva daro karjeras, bet pagalvės draugės tai nori, sexo nemokamo tai nori.,,gyvena vaidindamas šeimą, naudojasi sexui...o paskui žiūrėk kitai pasiperša.
žinau, kad sexo reikia ne vien tik vyrams. bet moterys gali gaut sexo ir negyvendamos kartu.

o ką draugaut neužtenka? kada čia žmonės įsikirto tą kitą, kad reikia būtinai trintis kol nusidėvės 6-7metus, o paskui verkt dėl sudaužytų lūkesčių???
negyvens - nebus taip skaudu.
ir bernai gali gaut sexo negyvendami kartu, labiau viską vertins.

tegul randa būdų kaip kitaip subręsti.
aš gi sakau - kas nori,kas jaučiasi rimti, brandūs, lai ženijasi kad ir 18kos. Kas nori šeimos, abu tai abu, vaikų tai vaikų, paskui gal išsiskirs...atsakomybė per pusę...
o db...neva pratinasi,..neva daro karjeras, bet pagalvės draugės tai nori, sexo nemokamo tai nori.,,gyvena vaidindamas šeimą, naudojasi sexui...o paskui žiūrėk kitai pasiperša.
žinau, kad sexo reikia ne vien tik vyrams. bet moterys gali gaut sexo ir negyvendamos kartu.

o ką draugaut neužtenka? kada čia žmonės įsikirto tą kitą, kad reikia būtinai trintis kol nusidėvės 6-7metus, o paskui verkt dėl sudaužytų lūkesčių???
negyvens - nebus taip skaudu.
ir bernai gali gaut sexo negyvendami kartu, labiau viską vertins.

Cia tik tas brekcijos bernas taip laika tempe. Neijoks jis nebrendyla.
Kaip nebutu skaudu pripazinti sios merginos jis tiesiog nemylejo taip, kad vesti ja. Kita pamilo ir vede. Aisku kaip 2×2.

21 metai praėjo

Manau, kad jis įžeistas (vis dar). Jis nesuvokė kaip jam tokiam nuostabiam atsakei. Arba kaip tik buvo labai jautrus, pažeidžiamas ir tu dar daugiau palaužei jį, tai dabar į tave žiūri kaip į blogį.
Bet aišku, tu tai niekuo dėta, viskas tik jo paties problemos ir tarakonai galvoje.

Na nesakykit, kad nieko tokio 2/3 subrendusio gyveenimo praleisti kalejimuose. To siaip pamirsti neimanoma.
Na nesakykit, kad nieko tokio 2/3 subrendusio gyveenimo praleisti kalejimuose. To siaip pamirsti neimanoma.
Galetum ir kitaip paziureti i savo gyvenina: kas jei jis butu buves trumpesnis ir tik su pirma zmona? Nejaustum dabartines laimes su dabartine.
Viskas yra musu pasamoneje, kurua valdome tik mes patys.
Ačiū, given444, už tokią išsamią nuomonę ir palaikymą ačiū i kitiems už nuomones, pastebėjimus, pakritikavimus.
Jau daug esu apmąsčius ir pati, įsivertinus ir savo klaidas ir jo kažkokius poelgius. Gal dar ne viską supratau, užtat vis dar aiškinuosi, tik jau per aplinkui su kitais žmonėmis.
Aš irgi dabar jau esu nuomonės, kad nebeičiau gyventi susimetus, bet kas buvo toj mano galvelej, kai man tebuvo 24? Nieko - meilės seilės. Jis dar atsimenu yra porąkart kažkada paklausęs, "ar tau nieko tokio, jei vaiko susilauktumėm, kai dar nesam susituokę?". Mano atsakymai būdavo - "ne, nieko tokio", aš jaučiausi tokia rami ir pasitikėjau
))) nu tai pati ir kalta... kai smegenelės suskystėjusios... paskui visi tie "ne, nieko tokio" apsisuko kitu galu ir dėjo per galvą. Esu pagalvojus - geriau jau būčiau tada pradžioje pastojusi... bet kitąvertus irgi neaiškudar kaip čia viskas būtų buvę.
Iš dalies man išsiskyrimas davė pažiūrėti į save, kokiai nereikia būti santykiuose ir kokių klaidų pridariau, kad jie sugriuvo.
Bet, kaip čia jau irgi skaičiau kitoj temoj - būtų buvus mūsų meilė abipusė - būtume sugrįžę, kad ir po išsiskyrimo, išsaiškinę gal... dabar ne ir ne, ir viskas. Jis laimingas pasirinkęs kitą.
Kaip Idomucia sako "Tiesiog svajojau gyvenima su vienu zmogumi nugyventi, o iseina, kad ji man daug gyvenimo tiesiog pavoge ir sunaikino. As jo negaliu prisiminti, dziaugtis." Tai vat ir man toks jausmas ilgą laiką buvo. Dabar tik pamažu ištisai su visais beisaiškindama, pradedu suprasti ar įtikint save - kad nu ne visi su vienu nugyvena, ir nebutinai tas pirmas ir yra teisingas ir tinkamas zmogus.
Todel dabar ir sunku taip.
Todel ir rasiau, kad turite atrasti save is naujo. Kai mintyse ir emocijose bus balansas, tuomet gyvenimas savaime susitvarkys.
Nes kaip vyrai nenori buti bankomatais, taip nenori buti ir gelbetojais - per didele nasta buti atsakingu uz kito suaugusio zmogaus laime, kai to zmogaus asmenybe taip istirpsta santykiuose, kad jos nebelieka ir nebeaisku, kas to zmogaus laime.
Siek tiek filosofiskai as cia. Bet visa tai - is gyvenimiskos patirties. Gi as irgi maniau, kad istekesiu, pagimdysiu ir tai jau bus mano laime. O kad jo poreikius buvau iskelusi auksciau uz savo, visai apie save nebegalvojau ir btent del to jauciausi nelaiminga, tai tik veliau atsipeikejau.
Dabar esu viena, bet dziaugiuosi kiekviena, net ir apsiniaukusia, diena

Ne visiems pasiseka, bet tame nera jokis paguodos.
Neblogas gyvenimas buvo ir su ex. Slyksciausia visu tu draugysciu laikotarpiai.
Tai lyg kazkas tave ismestu is namu, ir turetum juos is naujo statytis. Nieko paruosto nera, nera jokiu tinkamu mums skirtu zmoniu. Yra tik zmones su kuriais galima kazka sukurti, bet tas kurimo laikotarpis, nuo nulio tai slykstus...
Todell pastaba suvokiu, kaip posaki, kad va sugriove buvusius namus, kad galima butu pastatyti geresnius. Nenoreciau as nieko daugiau statyti is naujo. Todel gal butu gerai trumpesnis gyvenimas su vienu zmogumi, nei situacija dabar.
Geraii zmonems kuriems pakanka mazu dalyku, o jei nori jausmu kaip filmuose, jei taip galima issireiksti, ir jei norima, kad jie nepranyktu, tai tokie neatsiranda savaime...
Yra daug tokiu kuriems tai patinka, bet beveik nera norinciu/ sugebanciu ta kurti
Na ir įsidiskutavote. Noriu Brekcijai palinkėt sėkmės gyvenime. Gal jau laikas baigti tas savianalizes? Daug supratot, pasimokykit iš klaidų ir žiūrėkit į priekį. Daugiau lengvumo, flirto gyvenime. Aš suprantu, kad jūsų planas vyras-vestuvės-vaikai. Tai yra normalu ir sveikintina, taip ir turi būti, gamtoj tai natūralu. Aš siūlau jums leistis į nuotykius, ne vienos nakties, žinoma. Tiesiog sakyti TAIP flirtui, žvilgsniams, pažintims ir pan. Daug negalvojant apie tą jūsų tikslą. Tiesiog gal kažkas užgims - nauji jausmai, gal šiaip draugystės. Bet jei jausmai - tai iškart partneriui pasakyt, ko iš jo tikitės, t.y. kad jums svarbu santuoka, šeima. Ir patikėkit, yra vyrų, kurie to nesibaido.
ir išmokti nesisavinti. deja, taip.
kaip toj Mamontovo senoj dainoj: "tai, ką turi, tau nepriklauso...tai, ką gavai, skirta - ne tau."
nebūtinai dabar ir tas naujas kitas bus tikrasis...nebūtinai. bet life is beautiful.
ir nė vieno žmogaus nedaryt stabu

