Labai reikia patarimo

#13
QUOTE(IDOMUCIA @ 2018 02 02, 12:35)
Sunku nuspet kas atsitiks po 10 -15 metu. Beje esminis momentas, kad vaikai tapo nereikalingi tokiai: "pasiimk jei tau reikia"

Pas mane net tokiu minciu nebuvo kile.

Taigi, ir moteris gali buti nepasiruosusi... tai kaip vaikui pilve pasakyt, tamsta per anksti?

Nu tai pas jus buvo atvirkstinis variantas. Siaip tai dazniausiai jei vyrai pradeda lakstyt, susiranda kitas, tai jiems vaikai nebelabai ir rupi.

Nu bet idomiai jus isvartot su tais savo vaikais" pas jus tokiu minciu nebutu kile"...O kada cia baisybes apie vaikus raset, kad jie vos ne kanalizacinis vamzdis ar raset kad dukrai virve tik pasiulyti galetumet - tai cia sita kaip suprast? Mylintis tetis?


Mergina pasiruosusi ir gimdys. Ir jai to susirasymo nereiktu. Jos mamai matyt reikua, gal senesniu paziuru ir vis didesne tikimyba, kad vedusiam berniokui bus sunkiau pabegti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cambala: 02 vasario 2018 - 12:53
#14
QUOTE(cambala @ 2018 02 02, 12:09)
Tiesiog nestumas gavosi neplanuotai. Ir gimdyt reikia, jei jau nori.
As galvoje turejau 21 metu vaika, kuris tikrai gali nenoret oficialiu vedybu. Kam jam sito reikia tokio amziaus? Na bus vaikas, tai bus, o zenytis tikrai anksti.


Tipo ženytis yra sunkesnis (svarbesnis) sprendimas, nei sprendimas vaiką pasigimdyt? Jei jau pakankamai subrendę, kad naują žmogų pasiryžę į pasaulį paleist, tai ta santuoka - fignia. Santuoka iš esmės yra juridinis reikalas, katras sutvarko tam tikrus teisinius niuansus atskirai dėl jų nesirūpinant (pavardės, bendrai užgyvento turto, teisinio atstovavimo, paveldėjimo ir pan. reikalai).

Jei jau ne per jaunas vaiką daryt, tai ne per jaunas ir teisiškai viską susitvarkyt. Nebent abiems to nereikia ir čia tik mamkos pageidavimai groja. Tada nereik.
Atsakyti
#15

Mes abu dėl vaikelio džiaugiames ir nebijom nieko,neturėjau nė minies negimdyti, pati dirbau su mažamečiais vaikais, turiu naudingos patirties ir begalo myliu vaikus. Bėda tik tokia jog aplinkinių spaudimas neleidžia patiems normaliai visko nuspręsti.Man tas popierius atrodo,toks nereikšmingas vistiek stalčiuje metų metus pas visus dulka. Manau telieka laukti ką mano draugas primastys ir gal stebuklingai baimė jo galvoje išnyks. Ačiū už atsakymą.

Atsakyti
#16

Niekur jis nebėgs :D Pasikalbam apie susirašymą ir pnš., žinau, kad kolkas jam baisu,bet praeis tam tikras laiko tarpas ir pats susivoks savo mintyse. Mane tiesiog erzina tas tėvų carinis suvokimas,kad reikia iškart ženytis kol dar vaikas pilve,lyg tam nebus laiko jam gimus, kvaili išmyslai... ir pamėgink tai paaiškint jiems, liksi pats blogiausias žmogus neišmanantis gyvenimo.  :D​ 

Atsakyti
#17
Jam baisu įregistruoti santuoką, bet nebaisu būti tėvu?
Atsakyti
#18
QUOTE(Hmmm... @ 2018 02 02, 13:10)
Tipo ženytis yra sunkesnis (svarbesnis) sprendimas, nei sprendimas vaiką pasigimdyt?

Ne jisai ir gimdys vaika.
Taip, kaip ziuriu, bijo jis santuokos. As irgi bijociau.
Atsakyti
#19

Mes abu dėl vaikelio džiaugiames ir nebijom nieko,neturėjau nė minies negimdyti, pati dirbau su mažamečiais vaikais, turiu naudingos patirties ir begalo myliu vaikus. Bėda tik tokia jog aplinkinių spaudimas neleidžia patiems normaliai visko nuspręsti.Man tas popierius atrodo,toks nereikšmingas vistiek stalčiuje metų metus pas visus dulka. Manau telieka laukti ką mano draugas primastys ir gal stebuklingai baimė jo galvoje išnyks. Ačiū už atsakymą.

man visuomet norisi vožtelti sakantiems "popierius nieko nereiškia", bet kažkodėl "baisu". Ko bijot, jei nieko nereiškia? Ko gūžtis ir trepsėti bijant pasikalbėt apie oficialius įsipareigojimus, jei jie jau taip nieko nereiškia?

Atsakyti
#20
QUOTE(Shanexo @ 2018 02 02, 13:20)
Mane tiesiog erzina tas tėvų carinis suvokimas,kad reikia iškart ženytis kol dar vaikas pilve,lyg tam nebus laiko jam gimus, kvaili išmyslai... ir pamėgink tai paaiškint jiems, liksi pats blogiausias žmogus neišmanantis gyvenimo.  biggrin.gif​ </p>

Gal nereikia taip ant tevu pykti? Jie tik gero nori. Greiciausiai dar ne kokie visai seni pensinykai, tiesiog daugiau gyvenimo mate ir supranta daugiau. Jums tik 22, jam 21, jei imant tai, kad merginos dar bresta greiciau, tai vaikinai tokio amziaus net nezino ka pasirinkt studijuot ar ka jie veiks po metu...


Papildyta:
QUOTE(Ciccio @ 2018 02 02, 13:40)
man visuomet norisi vožtelti sakantiems "popierius nieko nereiškia", bet kažkodėl "baisu". Ko bijot, jei nieko nereiškia? Ko gūžtis ir trepsėti bijant pasikalbėt apie oficialius įsipareigojimus, jei jie jau taip nieko nereiškia?</p>

Merginai nieko nereiskia, motinai reiskia. Bernas bijo.


O cia kazkas rase apie kazkokias suzadetuves - va jos tai tikrai nieko nereiskua. Kazkokua mada, atejusi is Amerikos.
Suzadetuves, pasipirsimas nieko neipareigoha. Nevedes / netekejusi - laisvas zmogus.
Atsakyti
#21

Jei merginai nieko nereiškia, kodėl bijo apie tai kalbėti?

Atsakyti
#22
QUOTE(cambala @ 2018 02 02, 13:30)
Ne jisai ir gimdys vaika.
Taip, kaip ziuriu, bijo jis santuokos. As irgi bijociau.


Ir? Padarė vaiką abu, abu nusprendė jį auginti. Tipo jo atsakomybė dėl to mažesnė?

Bijo vargšelis... Vaiką augint šiaip daug sudėtingiau gyvenime, nei pasirašyti santuokų registre.
Atsakyti
#23
QUOTE(Hmmm... @ 2018 02 02, 13:56)
Ir? Padarė vaiką abu, abu nusprendė jį auginti. Tipo jo atsakomybė dėl to mažesnė?

Bijo vargšelis... Vaiką augint šiaip daug sudėtingiau gyvenime, nei pasirašyti santuokų registre.

Gavosi taip. Jis nesitikejo kad gausis. Kas cia ne aisku?

Duok Dieve, kad augintu 4u.gif . Visa laik.
Atsakyti
#24

Sveiki,

Rašau čia pirmą kartą, tačiau ieškau minčių,nuomonių ar patarimų ką galėčiau daryti savo situacijoje. Su vaikinu draugauju antri metai, atvažiavau gyventi pas jį į užsienį ir netikėtai po pusės metų pastojau. Žinią apie mano nėštumą visi priėmė su džiaugsmu ir laimės ašaromis. Tačiau dabar sulaukiu begales raginimo, kad reikia tuoktis ir pnš, vaikas negali gimti nesantuokoje. Pati tai puikiai suprantu ir norėčiau normalios visuomenei priimtinos šeimos, bet negaliu versti ir kažkaip prašyti savo vaikino,kad man pasipirštų. Jis dėl vaiko džiaugiasi ir visai nebijo tapti tėvu,bet kartais susidaro vaizdas jog jis bijo santuokos, žinoma, esame jauni, jam -  21m. o, man - 22m. todėl tokie rimti gyvenimo žingsniai gasdina. Tačiau jaučiu, kad šioje situacijoje man yra sunkiausia, nuolatiniai mamos skambučiai ir aiškinimai bei klausinėjimai,kada vestuvės, tai kaip čia bus, visas tas spaudimas mane muša iš vėžiu,norisi pasislėpti nuo visų ir pradingti. Tuo pat metu mėginu su vaikinu kalbėtis vestuvių tema,tačiau jaučiu,kad spaudžiu jį pasipiršti ir todėl viskas netenka prasmės,atrodo, kad verčiu užmauti žiedą, romantika išnyksta ir lieka daryti tai kas priimtina visuomenei. Kaip manote,kaip reikėtu nuraminti mamą dėl vestuvių klausimo? Kaip subtiliai payaiškinti vaikinui, kad vis tik būtų teisinga pasielgti atsakingai ir suteikti vaikui šeimą, nespaudžiant ir neverčiant kitą dieną pirštis? ...  :unsure:  :hmm:

Jus ir vaikams per jauni. Bet yra kaip yra. Nuvilsiu jus- romantika su popierium ar be jo, bet praeina. Kol jums atrodo, kad santuoka tera popierelis, tol nesituokit. Tai kur kas daugiau. O tam daugiau judu nepribrendot.l jauni, greiciausiai ir taip issiskirsit, lengviau tai padaryt nesusituokus. Tik turtinius reikalus tvarkykites.

Atsakyti