Išsiskyrimas

Aš skaitau jus, nes istoriją apie jus, o ne apie mane. Ir bandau suvokti jūsų vyrą, nes mano vyras šioje istorijoje ne prie ko, ne aš gi patarimų klausiu.
Ar tik nekrypstate jūs į tą pusę, kaip daro kažkur 70-80 proc.? Pira užveda temą, pačios parašo blogybes apie savo vyrą, o kai kitos narės pakartoja, kad taip, vyras blogas, netinkamas, reiktų skirtis, tai ima baisiausiai tą vyrą ginti, o forumo nares į šuns dienas išdėti ?
Jūs turite suvokti, kad jam ne 18-19-20 metų. Tada gal dar sakyčiau ožiai jo, nesupratingumas, nelankstumas, patirties nulis, gal dar susipras. Bet dabar matyti, kad tai tokio tipažo žmogus. Gal jis net neištikimybę labiau atleistų nei barnius nuolatinius ir skaudžius žodžius? Nu vat neatleidžia jis to, laiko savyje ir ką jūs jam? Jis toks. Jam tikriausiai šlaia reikia ramios, flegmatiškos, taikios bobelės, o jūs juk ne tokia?

aš tikrai nenoriu Jūsų įžeisti ir bartis, tiesiog labai aiškus Jūsų kategoriškumas, taip ir ne kitaip gal čia tik mano tokia nuomonė. savo vyro aš neginu, aš pati matau jo klaidas, kaip ir matau savasias. Dievaži, galbūt nieko iš viso šito susitikimo neišeis, gal kauksiu vakare į pagalvę, nes savivertė mano kažkur giliai užsikasusi. 

aš tikrai nenoriu Jūsų įžeisti ir bartis, tiesiog labai aiškus Jūsų kategoriškumas, taip ir ne kitaip   gal čia tik mano tokia nuomonė. savo vyro aš neginu, aš pati matau jo klaidas, kaip ir matau savasias. Dievaži, galbūt nieko iš viso šito susitikimo neišeis, gal kauksiu vakare į pagalvę, nes savivertė mano kažkur giliai užsikasusi. 

O kas iš to, jei guosčiau, o po to jis jus mestų? Ar nedvigubai skaudžiau būtų? Jūs geriau pasiruoškite blogiausiam, tai ne taip skaudu bus.
Be to, aš noriu, kad jūs pažvelgtumėte giliau ir į ateitį. Po metų jūs jau ėmėte gyventi kaip katė su šuva, tai kas bus toliau? Dėl ko riejotės? Dėl pinigų, paskolų, gyvenamosios vietos, vaikų, giminaičių, ligų? Jei dėl to, tai gal dar kokios nors vilties yra, bet jei dėl kitko, tai pagalvokit kas bus, kai prieisite prie tokių problemų?

taip, Jūs teisi, skaudi tiesa visada geriau, nei saldus melas. Galbūt aš labai naivi, gal laikausi lavoninių santykių, gal vėliau gailėsiuosi. Bet žinau, kad užgraužčiau save ir nepabandžius pasikalbėti, ar išklausyti, ką man norima pasakyti. Kažkur giliai manau, kad nors ir nebendravom dabar, tas susitikimas bus tam, kad pareikštų, jog nebedėčiau vilčių, nors o gal...gal klįstu

Cia teisingas patarimas. Issiskyrimo ikarstyje pasidavus jausmams naturali reakcija yra baime likti vienai, prarasti parama (vyra), bet reikia pameginti sustoti ir blaiviai pagalvoti apie santykiu realybe, nes ji nepasikeis kaip burtu lazdele mostelejus ir problemos bus kaip buvusios (laikui begant sis -tas gali pasikeisti, bet tai vyksta letai).
Dar vienas svarbus klausimas: kiek jis parodys noro buti su tavimi (jeigu parodys). Santykiai kuriami dviese, abu turi ju noreti, abu turi noreti buti vienas su kitu. Jeigu jis nusiteikes toliau gyventi atsipalaidaves ir tu neturesi teises jam ne zodzio pasakyti ir del kiekvieno ne tokio zodelio jis tau kels scenas... del kiekvieno sudniekio kaltins tave ir reks istisai - tai cia sudas, o ne gyvenimas. Del tokiu santykiu neverta kovoti, nes vienai gyventi geriau negu su kazkokiu rekautoju ir isteriku...

ir jūs teisi, atrodo tiek daug teisybės, o aš kaip akla įsikabinusi savo

Visada užjaučiau tas moteris, kurios myli aklai Mokykitės viską analizuoti, blaiviai žiūrėti, apie ateitį mąstyti, strateguoti. Neatimkite iš savęs galimybės turėti vyrą, kuris dėl jūsų kalnus nuvers, kuris jus ir padarys ta princese, karaliene, kuria norite būti. Pasaulis platus, vyrų labai daug, gyvenimas trumpas - mylėkite save

Kad su vyru butum karaliene, tai ja turi buti pati viena. O jei esi pelene, tai toki ir vyra susirasi. Autorei reikia viduje pirmiau sustipreti, tada ir dabartinio nereiks ir kitas normalus atsiras.