.Na iš šito dar tokių frazių negirdėjau, kiek pamenu. Tai vat ir stengiuosi veiksmus stebėti, bet jie būna tik susitikus, kažkaip tuo internetiniu bendravimu dingsta visas rūpestis, susidomėjimas ir pan... Gal iš tikrųjų žmogui neina bendrauti taip, realiai susitikus visai kitaip būna. Nors kartais tas minėtas abejingumas būna ir realiai. Bet jau per daug nereikia norėti, tobulų nebūna.
Kaip tik ir buvau tame procese mylėjimo savęs ir savo veiklų, kai aplankė šis nelauktas svečias ir vėl susuko galvą
as nieko negaliu teigti. Tiesiog is patirties galiu pasakyti, kad visos nuojautos, kurios draugystes pradzioje atrodydavo kaip mazytes paranojos su laiku issipilde. Ir tai budavo tie dalykai, del kuriu as nutraukdavau santykius.
Neverta dabar cia kazkur lekti, stebek, ziurek ir vertink. Tobulai niekada nebus, bet is pat pradziu santykiuose turetu buti tobulumo iliuzija. As taip manau.
Na tai jei susitares susitikt, tai ir susitinki, bet kodel negali uzsilaikyt 5 minutems ir pasneket su mylima mergina? As tai suprasciau, kad nlb svarbi esu.
5 min tai tikrai gali. Gali ir eidamas sneketi, ir pas draugus vaziuodamas ir duris rakindamas.
as nieko negaliu teigti. Tiesiog is patirties galiu pasakyti, kad visos nuojautos, kurios draugystes pradzioje atrodydavo kaip mazytes paranojos su laiku issipilde. Ir tai budavo tie dalykai, del kuriu as nutraukdavau santykius.
Neverta dabar cia kazkur lekti, stebek, ziurek ir vertink. Tobulai niekada nebus, bet is pat pradziu santykiuose turetu buti tobulumo iliuzija. As taip manau.
Na ji buvo pačioje pačioje pradžioje, jokių problemų nebuvo, bet dabar kažkaip, kai praėjo ilgiau laiko, pradėjo darytis sunku ir turbūt pradeda jaustis ta draugystė per atstumą, susitinki, atrodo pasistūmėji į priekį, bet paskui vėl atgal paeini, per tą laiką, kol nesimatai. O pradžioje atrodė, kad nebus labai sunku, vien susižavėjimas buvo ir geros emocijos, dabar labiau pasistūmėjam ir darosi sunkiau, pasimato, kad ne viskas vien gražu ir gera. Vis sunkiau tą laiką išlaukti su kiekvienu susitikimu turbūt, vis labiau pasiilgsti, kuo daugiau matai. Turbūt tas irgi įtakoja jo veiksmus. Kiekvienas savaip tvarkosi su savo jausmais ir išgyvenimais.
As irgi taip manau.
Papildyta:
Mano viena kolege nesenai susirase. Moteris virs 40, tai jau antra jos santuoka. Su vyru susipazino internete, jis lietuvis, bet dirbo UK. Atstumas didesnis nei pas jus. Kiekvieni ilgesni savaitgaliai, svenciu dienos kartu ( arba UK arba Lietuvoj), kalbejimai skype, messenger darbo metu, turbut po darbo irgi... Ji gaudavo pastovias siuntas is UK mielas dovaneles. Nu grazu ziuret, kai zmones taip isimyleje😍.
Yra tokių minčių pas jį - išvažiuoti padirbėti, tai vat kažin kaip tada bus, jei bus. Nemanau, kad išliktų kažkas, jei jau dabar taip įdomiai klostosi..
Tai jis konkreciai nezino ka veiks? Sake gi, kad galvoja kraustytis i jusu miesta ir darbo ieskotis.
Beje, dar visai nepatiko, kad jis po to isejimo su draugais jums nepaskambino nei sekancia, nei dar sekancia diena. O jys sedite ir dusaujate del jo viena.
Na tam kraustymuisi reikėtų santaupų daugiau
