Skaitau jūsų istoriją ką vis parašote po gabaliuką ir galiu tik palinksėti galva-taip, tikrai žinau porų, kurios gyvena būtent taip-jie žiūri skirtingus filmus atskirai ir mandagiai vienas su kitu kalba arba visai nekalba retsykiais, tik augina vaikus. Ar jiems taip gerai? Turbūt jiems taip yra geriau negu kažką keisti ir įkristi į nežinomybę. O kuo ilgiau gyvena kartu, tuo sunkiau kažką keisti. Tiesa, juos kamuoja beprasmybės, tuštumos, nemigos epizodai, bet jie kažkaip su tuo susitvarko..Kaip jau rašiau-tai yra jūsų gyvenimo pasirinkimo klausimas.
Ir jūs turbūt teisi, kad pasirinkote abu kažkuom priešingus partnerius nei jūsų abiejų tėvai, lyg tikėdami, kad tai kompensuos ko neturėjote. Ieškojote saugumo ir atramos. Kad kas nors padėtų atlaikyti jūsų emocinį nestabilumą.
Aš girdžiu, kad jūs labai stengiatės šiuose santykiuose ir kad emociškai vis tiek jums kažkaip šalta gyventi. Iš to mažo epizoduko, kai vyras jums pareiškia norą pasimylėti, aš lyg ir suprantu kas nepapasakota-nebūčiau laiminga tokiame santykyje. O kadangi emocinis gyvenimas yra labai svarbu-jūs VISADA viduje ir išorėje sąmoningai arba ne ieškosite kitų partnerių, visada kažką įsimylėsite, net jei tramdysite save ir fiziškai liksite ištikima. Jei kažko nekeisite. Panašu, kad dabar jūs nedarote nieko, o tikitės, kad kažkas išsispręs savaime. Neišsispręs. Jei nieko nedarysite, o tik toliau persistengsite, viskas suksis savu ratu-nepasitenkinimas+kaltės jausmas+nemigos ir emocinis nestabilumas+dėkingumas vyrui, kad su tokia jumis jis ištveria ir vėl kaltės jausmas ir vėl jūs sukatės....Labai atviras pokalbis su vyru? Galbūt tai galėtų prajudinti ledus, bet bijau, kad jis pasijaustų kaltinamas ir reikalaujamas to, ko jis negali duoti. O galbūt gali? Porų psichoterapija galbūt (jei esate pasiryžusi išsaugoti santuoką). Bet kokiu atveju-nepalikite savo gyvenimo ir savo santykių tokiame mirtiname taške.
Man labai įstrigo faktas, kad jūs nenorite vaiko su šiuo vyru. Negalima ignoruoti tokio aiškaus vidinio moteriško signalo, kuris jums aiškiai sako "ne".
Ir jau jokiu būdu nesutikčiau su čia kažkieno išsakyta nuomone, jog jums visai nereikia tuoktis ir nereikia santykių (ar kažkaip panašiai). Tik gali būti, jog esate jautri ir pažeidžiama ir bet kokiuose santykiuose bus daug emocinių audrų. Bet ne visi gi gali gyventi ramiai
Ir visiškai tikiu, kad santykyje, kuriame galima dalintis mintimis, filmais, pomėgiais, jausmais yra žymiai lengviau ir komfortiškiau.
Tikrai linkiu jums judėti link savęs pažinimo, baimių įveikimo ir galbūt rizikos pažinti ir kitą savo pusę-drąsią ir jaučiančią ko nori iš savęs ir santykių.
</p>
</div>
</blockquote>
<p>Ačiū už labai taiklų komentarą. Tikrai, tame ir yra problema - noriu būti ir gera mergaitė, ir turėti viską, ir kad visi būtų laimingi. Ir nepasitikiu savo pasirinkimais...</p>
<p> </p>
<p>Esu auklėta labai konservatyvios mamos. Jos nuomone išsiskyrę žmonės kažkokie nenormalūs. Net jei, pvz, jos kokiai draugei vyras užvažiuoja arba jis yra neištikimas, ji kažkaip vis tiek nustemba, kad ta draugė skiriasi. Ar kad meilužį susiranda. Aš jai sakau, *****, jis 20 metų paskui bobas lakstė, nesiskaitė, žemino, o tu pyksti, kad ji susirado kitą vyrą, tokį, kuris ją gerbia?.. Tad savo skyrybų atveju, manau, sulaukčiau šeimos atmetimo. Būtų didelis košmaras. Net nežinočiau į ką atsiremti. To tikrai labai bijau. </p>
<p> </p>
<p>...Nes esu pakankamai silpnų nervų žmogus. Nemiga, visokie nervų priepoliai ir pan. yra mano gyvenimo dalis. Ir čia vėlgi mano vyras yra stebuklas. Jis visa tai atlaiko (žinoma, jam tas sveikatos neprideda). Aš kartais pati jam sakau, kad nežinau, kas su manimi būtų, jei ne jis. Jam jaučiu begalinį dėkingumą už tai, kad išbūna. Ir atvirai prisipažinsiu - jaučiu baimę, kad joks kitas neatlaikytų mano charakterio. </p>
<p> </p>
<p>Kitą vertus turiu artimą draugų porą, kurie abu yra kūrybinių specialybių žmonės. Ji temperamentu ir bangavimais labai panaši į mane, jis - į mano vyrą (stabilesnis, labiau gaudosi realaus gyvenimo reikaluose, piniguose ir pan.). Ji - dramatizuoja, jis - sistemina, ji - niršta, jis - išmingingai pataria. BET jie yra to paties pasaulio atstovai. Tas pats žmonių ratas, kalba ta pačia kalba. Aš jos kažkada klausiau, ar niekada neabejoja dėl vyro, ar nepabosta, ar nepagalvoja, kas būtų, jeigu būtų. Ji net nesuprato, apie ką kalbu. O ko nesuprasti - jis patenkina VISUS jos poreikius. </p>
[/quote]
