Gailiuosi, kad ištekėjau...

Nieko autore ne laisva. Kiek suprantu keliauti ji niekur netroksta, visa kita yra suderinama. O geisti kitu vyru tai jau jokia vertybe.
Tie "blokai" kazkaip jau "blokiskai" ivarijami. Daznai zmones kituose nemegsta to, ka patys turi tik nepripazista.
Nes blokus galima isardyti, sistema pakeist sunkiau. O jos vyro sistema nera bloga, o autores neturi kazkokokiu privalumu irgi

Dėl to, kad save projektuojame į kitus, labai sutinku, net nėra prasmės ginčytis. Kai tikrai būsiu laisva, ta prasme viduje visiškai laisva, tikrai temų forumuose nekursiu, psichologų nereikės. Gyvensiu, kaip man išeina ir jausiu, kad tai mano gyvenimas. Dabar tai veikiau siekiamybė. Tiesa, kitiems atrodo, kad aš laisva, draugai vis įvardija, kaip man fainai, kad esu drąsi, koks jiems įkvėpimas ir pan. Bet realiai viduje tai aš žinau, kad toli gražu nesu tokia drąsi. Tik fasadas mano drąsus. Nors gal "fake until you make it"?

 

O apie kitus dalykus praplėskite savo mintis, nes nežinau, ar supratau, ką turite omeny...

O kas yra blogas? Blogų iš viso nebūna, būna tik nesuderinami vienas su kitu. Jie yra nesuderinami.
Jinai taikėsi kaip galėjo, laužė save, sodino į rėmus, bet negali daugiau. Ji juk irgi svarbi, jos laimė irgi svarbi ar ne?
Gal ir vyras taikėsi, nesakau, kad visai ne, bet vistiek net artimiausiems tėvams meluoja apie ją! (Mano uošviai irgi riboti, a la senoviniai, bet neįsivaizduoju to, kad vyras pvz. meluotų, kad aš gaminu tą ir tą, o negaminu to, kad aš darau tą, bet nedarau to ir to, nu absurdas būtų). Šeima pagal užsakymą? Kieno? Uošvių?
Dar suprasčiau, kad meluoja tėvams dėl žalingo įpročio kaip koks rūkymas, nu bet dėl valgio darymo ar tvarkymosi kažkokio meluoti? Ar gi čia gyvenimas tada? Jei jis atsiribotų nuo jų nuomonės, tai ok, bet gi neatsiriboja.

Aš iš karto sakiau, kad reikia skirtis. Žmonės per daug skirtingi. Susipažino jauni, laikui bėgant pradėjo žiūrėti abu skirtingomis kryptimis. Liko prisirišimas ir buitis, o bendrų interesų - nulis. Pirma meilė, skirtis sunku, nes kausto baimė O KAIP BUS BE JO. Baimė gyventi vienai. Kiekvienas yra vertas laimės, o ne pasiaukojimo. Aš nenoriu skatinti skyrybų, bet manau, kad šiuo atveju nei jis laimingas, nei jūs esate laiminga.

Per daug demesio skiriama tevams ir visokioms ala problemelems. Kas ka pasakys, ka pagalvos. Laisvas zmogus i tokius dalykus ziuretu kaip i nemokama pramoga pasilinksminti. Jus ir kai kurios SM nares i tai ziuri rimtai kai i problema. Tai, rimtas ziurejimas, labiau stebina, nei kazkokie seno raugo zmogeliai.

Yra sakysim vertybes, kurioms gal ir jus galit pagalvojus pritarti, pavz santuokos saugojimas. Na kazkam svarbu "ka zmones pasakys" kitiems gal svarbu dvasiniai dalykai ar saugojimas savo gyvenimo. Na visokie variantai.

Kaip ir gyvenime, vieni nevagia, nes bijo kad uzdarys i kalejima, kiti bijo gedos o tretiems tai vidine vertybe, bet bet kurriuo atveju kazkas gaunasii bendro.

Asmeniskai istisai susiduriu su tomis kompleksuotu zmoniu nesamonemis.
Tikrai turiu nemaza patirti, del savo ypatybiu. Zmones tikrus dalykus priima, nepriima fantaziju.
Papildyta:


Problema, kad skiriantis laikas nenusiresetina. Taigi nelabai ka gero jau gali surasti, atmetus isimtis. Nebent reikalavimai konkretus

Autore, jūs absoliučiai normalus kūrybiškas žmogus Aišku, iš tų jautresnių ir pažeidžiamesnių rato.
Jums kiša koją tėvų įdiegti standartai ir normos, tam tikros bėdos su pasitikėjimu savimi, bet turbūt tam mes ateiname į šią žemę, kad ieškotume, kurtume, išmoktume naujų dalykų apie save ir santykius. Ir vyrą savo neveltui pasirinkote-kaip žemišką atramą savo susipainiojimui, jis neša kažkokį stabilumą, kurį jūs savyje tik ugdotės. Bet jūsų pasauliai tikrai labai labai skirtingi. Ir nei joks čia autorės ne kėlimasis ar savęs aukštinimas-jos vyras tikrai žymiai paprastesnis žmogus (čia nėra nuvertinimas) ir jam niekada bus neaišku kodėl autorė čia draskosi, ko vis ieško ir nemiega per naktis.
O apie jūsų santykių prasmingumą kiekvienas čia komentuoja per savo prizmę-kažkam svarbiausia pareiga ir pažadai, kažkas mato jūsų vyrą kaip auką, o kažkas problemas spręstų per vaikus, seksą ar dar kažką. Bet čia kiekvieno iš žmonių vidinių vertybių atspindžiai. Jūs va čia paskaičiusi nuomones galit matyti kaip beprasmiška būtų bandyti įtikti visiems ir kaip skaudžiai skriaudžia save žmonės, kurie vis pasiklausia savęs-"o ką kiti pamanys".
O rinktis galiausiai vis tiek teks jums, kad ir kiek nuomonių išgirstumėte. Bet, aišku, kalbėjimas padeda pačiai sau išsigryninti prioritetus bei įsisąmoninti kas jums pačiai svarbiausia šiame santykyje.
Nors jei jūs save apibrėžiate kaip pirmiausia ir svarbiausia kūrybos žmogų..aš girdžiu, kad jūs ieškodama to saugumo kitame žmoguje, užsidedate sau kiek per dideles pareigas eiti į kompromisus dėl jo. Ir dėl to labiausiai kenčiate jūs pati vis tiek nepasiekdama nei santykyje, nei kūryboje to, ko norite. Nemėgstu dalinti patarimų, bet ..išdrįskite būti atvira su tuo, kurį sakote, kad mylite ir vertinate-savo vyru.

va va, aš irgi galvoju, kad jei autorė ramiai ir trumpais sakiniais vyrui pasakytų, pvz.:
gal ir niekada nenorėsiu turėti vaikų, neapsisprendusi aš
man kančia nedirbti vakarais, aš kenčiu, man bloga, aš nelaiminga
aš pavargau apsimetinėti prieš tavo tėvus, kad gaminu maistą ir lyginu tau marškinius, skambinu tavo mamai ir tai pasakysiu


tai jau gal to ir užtektų, kad jis pats rytoj pateiktų skyrybų dokumentus

Visai nematau problemos tame. 30 metų ne 50. Šiais laikais žmonės tuoktis neskuba, tad pilna dar laisvų 'kandidatų'. O jau ir charakteris bei vertybės susiformavę, matosi, kas žils, o kas pliks. Man pačiai 30+, turiu krūvas draugų, kurie dar nesusituokę. Ir skiriasi, taikosi ar toliau sau ieško.

Visai nematau problemos tame. 30 metų ne 50. Šiais laikais žmonės tuoktis neskuba, tad pilna dar laisvų 'kandidatų'. O jau ir charakteris bei vertybės susiformavę, matosi, kas žils, o kas pliks. Man pačiai 30+, turiu krūvas draugų, kurie dar nesusituokę. Ir skiriasi, taikosi ar toliau sau ieško.

Bet jus ne LT gyvenat. As irgi ne LT beje. Lt nuo tokio amziaus vyru skaicius lyginant su moteru ima mazeti ir is esmes dauguma jau turi ilgalaikius santykius. As tikrai nesakau, kad tokio amziaus jau neimanoma rasti. Tikrai imanoma, bet kandidatu skaicius jau nebe kaip 25, visgi.  Visgi autores aplinka specifine, ten turbut daugiau laisvu pauksciu ir neverta galvot sukt, ras ka nors ar ne. Ne tai turetu buti svarbiausias kriterijus galvojant ar skirtis. 

Kad jus pati po 4 metu vedybu nagrinejote sita pati klausima, butent del jo ruosetes eiti pas specialista. Nereikia teisintis .


O jus galvojote, kad sukursit tema ir visi jus glostys kaip pukuotaja? Pati noretumet buti savo vyro vietoj? Klausimas pamastymui, atsakineti nereikia.
Papildyta:


Papildyta:

Butent. Jei pas moteri nera noro buti kartu, 9 metus abejoji santuoka, tai kodel nepaleisti to kito.
Galima pilstyt is tuscio i kiaura, bet pacios nezinojimas ko nori. Ir butent su sita savo problema kreiptis i specialista.

Va va, tu taip megsti kapstytis visose senose temose, tai paskaityk, kad autore jau buvo vyrui uzsiminusi apie tai, kad nelaiminga, kad galbut jiems nepakeliui.
------------------

Pvz mano draugai dabar ant skirybu slenkscio. Drauge turi tatuiruote, jos vyras savo mamai nesako, nes anai tatuiruoos, auskaruotos nepatinka. Ir vyras ne mamyciukas. Tiesiog nenorejo, kad motina pradetu burbuliuot, tiksliau, kad isvengt papildomu problemeliu.
Draugai kartu 8 metus. Vyras nori ramaus seimyninio gyvenimo, drauge megsta pasitusint, i klubus nulekt. Ir vyra kviecia kartu i klubus, bet jis nenori. Edasi tarpusavy del sito nesuderinamumo 2 metus, ji neikaip nenori nusileist, neva tas ja nori pazabot ir pan. Vaiku nera, jau ji net nebenori per tas rietenas. Sutinka abu skirtis, nes nebenusileidzia vienas kitam. Namas, auto pirkti is jo pinigu, ji iseitu kaip stovi, nors tik savo reikmem uzsidirbti gali. Ja tokia situacija nelabai tenkina. Kiek tempsis visa tai neaisku.

Va va, tu taip megsti kapstytis visose senose temose, tai paskaityk, kad autore jau buvo vyrui uzsiminusi apie tai, kad nelaiminga, kad galbut jiems nepakeliui.
------------------

Pvz mano draugai dabar ant skirybu slenkscio. Drauge turi tatuiruote, jos vyras savo mamai nesako, nes anai tatuiruoos, auskaruotos nepatinka. Ir vyras ne mamyciukas. Tiesiog nenorejo, kad motina pradetu burbuliuot, tiksliau, kad isvengt papildomu problemeliu.
Draugai kartu 8 metus. Vyras nori ramaus seimyninio gyvenimo, drauge megsta pasitusint, i klubus nulekt. Ir vyra kviecia kartu i klubus, bet jis nenori. Edasi tarpusavy del sito nesuderinamumo 2 metus, ji neikaip nenori nusileist, neva tas ja nori pazabot ir pan. Vaiku nera, jau ji net nebenori per tas rietenas. Sutinka abu skirtis, nes nebenusileidzia vienas kitam. Namas, auto pirkti is jo pinigu, ji iseitu kaip stovi, nors tik savo reikmem uzsidirbti gali. Ja tokia situacija nelabai tenkina. Kiek tempsis visa tai neaisku.

Kiek metu tiems draugams? 

kai pati blokuota, tai ir nesupranti