QUOTE(m.s. @ 2018 05 24, 02:05)
Nes esu labai pavargusi nuo to nuolatinio DARBO. Aš mūsų santuokoje tikrai dirbu. Jis, man rodos, irgi. Gal jau nusipelnėm gauti kokį atlygį už tai? Pvz, jis žavią jaukią žmonelę, kuri būtų jo ir mano vidurkis. Aš žmogų, kuris praturtintų mano kūrybos horizontus, duotų naujų idėjų, keltų iššūkius mano pasaulėjautai, kuri, skęstant tokiam neįdomiam gyvenime, stabarėja, kūryba vis sunkiau einasi.</p>
<p> </p>
<p>Jei ne faktas, kad daviau įžadus, visos būsto paskolos ir visų gąsdinimas, kad 30-ies esi sena, nieko nerasi, neturėsi vaikų ir mirsi viena apleista, tikrai skirčiausi. Žinoma, pasistengčiau tai daryti kuo delikačiau, kad vyrui kuo mažiau skaudėtų, su psichologais ir pan., bet tikrai skirčiausi. Dabar abejoju, jaučiuosi gerokai užsilaukus. Nors kitą vertus, jei nepaeitų su savo amžiaus vyrais, visada galima užsiauginti jaunesnį
))</p>
pasvajokit ir pasnigs. Ne, zinokis dirbti reikia nuolat ir visa gyvenima, o atlygis ir yra dvasinis tobulejimas ir augimas, tai ko norisi daugiau panasu i degradacija
visai tai ko norisi , reiktu ieskoti pas save viduje, ne pas kita zmogu. Turit ismokti buti laiminga pati is saves, ne deka kito zmogaus.
Tai sakote geriau zvirblis saujoj , nei jautis lankoje
. Taip visada yra galimybe nerasti net ir 20 ir visada yra galimybe rasti net 70
cia ne nuo amziaus priklauso.
O siaip 30 dar tikrai labai labai ne daug
tokio amziaus vakaruose tik pradeda galvoti apie rimtus santykius, aisku biol laikrodis tiksi, bet turiu draugiu, kurios tik susipazino per 30 gerokai ir pagimde ir gyvena sau.
O jei nugyvensi visa gyvenima ir paskui atsigresi ar nebus gaila,kad nepabandei gyventi, taip ,kaip is tiesu norejai? kad ir uzsigautum, kad ir nuvirstum, kad ir suklystum?
Papildyta:
QUOTE(kin @ 2018 05 24, 16:04)
Trauka gali buti, meile gali buti, bet su tuo zmogumi darnaus gyvenimo visgi nepavyksta sukurti del tu skirtumu.
o ka reiskai darnaus? stai autore turi darnu gyvenima ir nelaiminga.