Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai

Nepamenu, ką ten tiksliai valgydavom, bet kad dėmesio ekologijai nebuvo jokio, tai faktas.

Tai,kad to demesio tiek ir nereikejo, baisiausias chemikalas buvo salietra, kuria dabar ir i maista visur beria.

Plastiko buvo labai labai mazai, vienkartiniu ipakavimu irgi. Viskas buvo arba stiklineje taroje arba popieriuje sveriama, dar konservai ir labai mazai jau supakuotu. Tuos pacius stiklinius indelius , butelius pirimdavo atgal ir vel naudodavo.

Labai daug zmoniu gyveno dar kaime ir daug ka uzsiaugindavo patys ir dar giminaicius aprupindavo, miesteiciai kas norejo dauguma turejo sodo sklypelius.

Importinio maisto, kitu prekiu buvo minimum, vadinasi furos mazai kursavo, mazai terse.

Rubai, batai buvo geros kokybes uztekdavo keliom kartom, kol nudildavo, dabar daznai nei veinam sezonui nelaiko. Daug rubu moterys siudavosi, megsdavosi pacios ir isaugtu perdarydavo kitus, kojines lopydavo, nemesdavo lauk, velgi prisidejo prie netersimo,  tausojimo.

Dujos i butus buvo ivestos jau nuo mano vaikystes, reiskia maziau tesresm gamindami valgyti ir balionu duju nereikejo tysioti i 5 auksta zmonem, vezioti nuolat.

Masinu buvo nedaug, dauguma zmoniu vaiksciojo, vazinejo dviraciais, arkliukais, jei kur toliau autobusais ar traukiniais. Jokiu kelioniu kas karta i Turkijas nebuvo, vadinasi ir su lektuvais skraide labai mazai, velgi maziau tersimo. 

Miskai buvo labai mazai kertami, daugiau sodinami, zmones daug uogavo, grybavo, taigi vel vietiniai sveiki produktai.

Vaikai daug budavo lauke, gamtoje, valge daug naturalesni maista, zinojo kam reikalingi truklapiai alergisku vaiku budavo vienetai, tokiu is vis tarp mano klasioku, kiemo draugu nebuvo, nutukusiu su virsvoriu irgi beveik nebuvo max po 1 vaika klaseje, bet jau su ligom kazkokiom vaikai budavo.

viakai rinkdavaom vaistazoles ir zinojom nemazai ju,kam reikalingos.

rinkom makulatura i mokykla, ji budavo vezama perdirbti.

Sodinom medelius, krumus, gelytes aplink namus ir mokykla...visi visur galejo laisvai vaiksicoti keliauti po lietuva pire ezeu, upiu, miskuose turistauti, zusieneiciai net nesurpanta musu pasipiktinimo,kad upes, miskai, ezerai pvz buna privatus....jie tos laisves nemate...

taip dar daug kas is to islike, deja mazeja ir mazeja...

Dabar kaminai rugsta Kinijoje, nematom ir sirdies neskauda?

Tos pacios srutos keliauja ant tu paciu lauku, tik daug didesniais kiekiais...

O chemikalu kieko naudojamo dabar ir seniau, jau gal nelyginkit?? vien roundapas kiek prazudo gyvybes ir zmoniu, jau pripazintas, kaip vezi sukelianti priemone. kuria dabar zmones naudoja patys savose sodybuose. 

Visgi buvau teisi del konservatoriu, ne tik as tai pastebiu

Robertas Grigas: „Kunigus jau bandyta užčiaupti sovietmečiu“  

Nors dabar ji jau ryškiai pasikeitusi, šią partiją viešai ir toliau beviltiškai bandoma pateikti kaip tokią pat krikščionišką ar konservatyvią. 

Dilema kaip elgtis kyla ne tik politikams, bet ir rinkėjams. Šiandien dažnai girdime principą: „jūs galite tikėti kuo norite, vaikščioti į bažnyčią, melstis, bet viešajame gyvenime nekiškite savo religinių principų“. Ką galima atsakyti į tokį mąstymą? Ar jis yra pagrįstas, ar diskriminuoja katalikus?

– Ši formuluotė mane visuomet asmeniškai skaudžiai paliečia, nes mes, okupacijos metais Lietuvoje gyvenę ir priešinęsi katalikai, krikščionys, tą dar labai gerai prisimename iš sovietmečio patirties. Stalino laikais, kai buvo totalus bet kokios, net ir privačios, tikėjimo raiškos persekiojimas, egzistavo spaudimas ir baudimas už ją. Vėlyvajame sovietmetyje, kada režimas tapo truputį liberalesnis, buvo taikoma ta pati formulė: eikite, melskitės, dalyvaukite pamaldose – tas buvo sakoma ir tikintiesiems, ir kunigams. Ateistinėse paskaitose lektoriai dažnai mėgdavo minėti, jog Konstitucija ir įstatymai garantuoja religinės praktikos ir ateistinės propagandos laisvę. Buvo bandoma sudaryti lygiateisiškumo įspūdį, į kurį mūsų katalikiškojo pogrindžio lyderiai ir pogrindžio spaudos leidėjai, tokie kaip kun. Svarinskas, kun. Tamkevičius, kun. Zdebskis ar ses. Sadūnaitė, atsakydavo: tai nėra lygiateisiškumas. Jeigu mes kaip piliečiai esame lygūs prieš įstatymą, mes, kaip ir ateistai, turime teisę ne tik melstis, lankyti dar neuždarytas bažnyčias ar atlikti religines apeigas, bet taip pat skleisti savo pasaulėžiūrą, leisti laikraščius, knygas, turėti galimybę viešai kreiptis į visuomenę per spaudą, radiją ar susirinkimus. Nebuvo net lygiateisiškumo regimybės.

Iš tikrųjų taip nėra. Dabar matome įsigalėjusį gana aiškiai atpažįstamą kultūrinį marksizmą, kurio sąlygomis mes, tikintieji, vėl esame brukami į tą patį ankštą narvą. Mums sako pasilikti savo tikėjimą, savo idėjas privačiam gyvenimui, bet viešai gyventi, elgtis, o politikams – mąstyti ir veikti, pagal vyraujančios srovės, mainstream, iš esmės kraštutinio liberalizmo ar sekuliarizmo primetamas taisykles. Ir aš, kaip patyręs sovietinį persekiojimą, vėl išgyvenu tą patį reikalavimą ar nuostatą, kol kas dar ne įstatyminę, bet labai aiškiai jaučiamą – tarsi naują uždarymą, apribojimą ar reikalavimą viešai slėpti ar išsiginti savo pažiūrų. Manau, kad tai išgyvena ne tik kunigai, kurie pagal pašaukimą turi dalintis, skleisti tikėjimą, bet net ir veiklesni krikščionys, katalikai, kurie tikėjimą laiko vertybe ir nori pagal jį pilnavertiškai gyventi visose raiškos srityse, o ne tik tarp keturių savo privataus buto sienų. 

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios....vmp3l9in6-gHRMk
© Lietuvos žinios

Geriausiai tai akmens amžiuje žmonės gyveno - jokios pramonės, jokių chemikalų. Maistas tik natūralus, rūbai iš sumedžiotų gyvūnų, namai - tik iš natūralių medžiagų. Įtariu, kad kokius 200 metų žmogus išgyvendavo taip teisingai viską darydamas. Rojus.

 Taip , panasiai, siek tiek detales klaidingos, bet taip naturalu viskas buvo ir sveika, virs simto isgyvendavo.

Finansinio raštingumo pamokos. Apie Lietuvą ir Latviją per ir po krizės.
https://www.facebook...214081891066027
Konkretūs skaičiai ir kodėl Lietuva tuomet pasielgė teisingai.

ir vel tik BPV skaiciuojamas buvau idejusi aisku,  straipnis kur salys lyginamos ir ivairiu parametru, deja, ne Lietuva o Simonyte, pasielge neteisingai, ne vien BPV reikia ziureti, o kaip jis paskirtomas.