QUOTE(IDOMUCIA @ 2018 10 07, 17:36)
Mano atveju buvo kur kas sudetingiau. Kai ka pabandziau paaiskinti, bet tai tik dalis. Na tikrai nieko negalejau padaryt.
To aktoriaus situacija kiek kitokia. Jam tuo metu nebuvo kitu problemu.
O del pagarbos, tai ja sotus nebusi. Man ta kitu sushikta pagarba nereikalinga, kaip mirusiam nereikia visokiu pagerbimu.
Tai tu zmoniu zhaidimai vieni priesh kitus...
Kad ir kaip ten jau tau sudetinga butu buve iki negalejimo, savo zmonos , savo vaiku mamos vadinti kale ir vaikus(savo, nesavo nesvarbu net) - kales vaikais yra zema ir taip daro nesugebantys myleti , nei gerbi zmones.
Nekeista, kad vaikai nusissuko, nes nu kas nori bendrauti su zmogum, kas juos vadina kales vaikais.
mano pvz tetis irgi labia pyko ant mamos po skyrybu, jis nemate savo indelio i skyrybas, bet niekada nera kazka bloga pasakes apie mama pire musu bent ir juo labiau apei msu, ir toliau bendravom, rupnosi mumis, kiek tik galejo iki mirties, atvaiznedavo i svecius, mano vaikam jau paskui veze lauktuviu, zaisdavo, toks gyvenimas turi prasme, matai saves pratesima, dziaugiesi, myli ir esi mylimas...
O tu dabar gyveni pyktyje, nekentime, keiksmuose ir kas is to? puoli i depresijas, kyla minciu apie savizudybes, nes sirdies meilei neatidarai...