Iš čia nuvažiavom iki Tenos, ten vietinam turguj nusipirkom pagraužtukų ateinančiom dviem dienom ir atvykom į džiungles.
Iki vietos atidardam žvyrkeliu. Vidury kelio busikas sustoja, išsikraustom, lagaminus kas velka iš paskos, kas ant kupros ar net ant galvos užsiikelia ir taip vorele, slydinėdami ant nuo lietaus šlapių akmenų einam iki nakvynės vietos. Gal kokie 50-60 metrų. Niekas nenukrito, kojos nesusilaužė, sprando nenusisuko. Išsiskirstom po kambarius. Mes gaunam pačiam viršuj, su kuo puikiausiu vaizdu.
Vos įsikuriam, ima lyti.
Va, mūsų palociai:
Dėliojamės daiktus, kol šviesu, nes elektros kambariuose nėra. Yra vienas taškas apačioj, kur gali telefonus ir fotoaparatų baterijas pasikraut, o vaikštom tamsoj tik su prožektoriais.
Šita gražuolė prašėsi į svečius. Ale nusprendėm neįsileist.
Purškiamės/pilamės/tepamės visais įmanomais preparatais nuo kandžiojančių gyvių. Ir gaunam va tokią avalynę pasipuošimui džiunglių tema.
Pažindinamės su vietine fauna:
Čia ir vaikų esama:
Kažkur keliaujam. Gidas sako, kad į džiunglių SPA.
Bet prieš SPA daromės tatuiruotes.
Čia toks augalas, kurio lapo apatinė dalis visa padengta sporomis. Atsargiai priglaudus lapą prie tvirto pagrindo ir trinktelėjus delnu per jį, gaunamas va toks atspaudas:
Pačios tikriausios džiunglės, kokias tik galima įsivaizduoti.
Kaip žąsiukai, vorele brendam gilyn. (Botai labai į temą).
Va ir mūsų kosmetologas grožio kaukes ruošia.
Prašom teptis. Sau ir kaimynui.
Kad jau liepė, tai imam ir tepamės.
Tepėmes mes moliu su vietiniais mineralais. Kiek pabuvę čia pat upely ir nusiprausėm. Oda tiesiog fantastiška. Toks geras pylingas gavosi. Geresnis rezultatas nei bet kurio mano bandyto pirktinio šveitiklio.
Mėgaujuosi vaizdais. Ta tyla ir ramybė tiesiog užburia.
