Kol nesutemo, keliaujam atgal. Alkani kaip šunys. Jau turėtume gauti vakarienę.
Šita violetiniu tepalu ištepliota dar tik 9 mėnesių kūdikytė. Jau meilumas tai neišpasakytas. Visus išbučiavo ir apžiaumojo, visiems ant kelių pasėdėjo.
Kai gaunam vakarienę, jau visai tamsu. Sriuba, vištiena su daržovėm ir vaisiai desertui.
Diena buvo ilga, tai lendam po šaltu dušu (tamsoj) ir skirstomės miegot.
Naktį atsibundu nuo į stogą pilančio lietaus. Nors ne, čia ne lietus. Ir net ne liūtis. Tai tiesiog pasaulinis tvanas.
XI-oji diena.
Tena, Ekvadoras.
Miegojau kaip užmušta.
Pusryčiai pavėsinėj, apačioj, prie didelio stalo. Iš virtuvės atneša lėkštes, o mes jas leidžiam per rankas kol jos pasiekia toliausiai sėdinčius. Indų nurinkimas vyksta tokiu pat būdu. Grandininė reakcija 
.
Šiandien lankom vietinę mokyklą, vežam vaikams dovanas. (Tenoj pripirkom mokyklinių reikmenų ir maisto produktų). Po mokyklos keliausim maudytis, o vakare gaminsim šokoladą.
Čia mokyklos pastatas:
Ir vienintelė klasė, kurioje 7 (berods) mokiniai. Mokinių amžius skiriasi. Bet ką jau bepadarysi, jei mokytoja tik viena?
Pažindinamės. Visi iš eilės pasisakom vardą ir amžių. Mes dar pridedam iš šalies, iš kurios atvykom, pavadinimą.
O dabar linksmoji dalis: futbolas 
O aš užmatau va šitą mažiuliukę 
Pirmiausia fotografuoju, paskui pasigaunu paniurkyt.
O už šitą nuotrauką esu apdovanojama buteliu alaus. Dar Banos gidas rodė nuotraukas ir sakė, kad apdovanos tą, kam pasiseks šitą drugį nufotografuoti. Man pavyko. 
