Maniškis į mokyklą eiti labai norėjo. Ir dabar noriai eina - patinka mokytoja, skaniai valgyti duoda [tikrai gerai pas mus maitina pradinukus - sriuba, antras patiekalas, arbata, vaisius]
Kadangi nuo pat pirmos dienos gavo namų darbų [na, aš už namų darbelius

, kad paskui nebūtų naujiena vėliau], nedaug, po keletą eilučių parašyti, nuspalvoti. Bet tikrai pirma savaitė buvo košmariška

- niekaip savo laiko nesugebėjo planuoti. Ir į lauką nori, ir mokytis nori [aišku, ir reikia]
Dabar jau viskas tvarkoje

- kažkaip spėja puikiai viską padaryti, lauke pabūna, į treniruotes 3-4 kartus per savaitę nueina ir dar laisvo laiko yra.
Tačiau jau savaitę prieš mokyklą pasidarė labai jautrus, emocingas, net mikčioti pradėjo
Nežinau, kodėl taip yra, bet labai pažeidžiamas tapo, mes jo nespaudžiam, visada sakom, kad mylim ir palaikom, bet jis bijo būti pabartas mokytojos ar įspėtas, kad neparuošė kažko ar pamiršo [bijo menkiausios pastabos].

Nors visada sakau, kad barsiu tik jei netinkamai elgsis, o visa kita - praeis. Mokytoja dar niekada nei barė, nei nieko, bet jis bijo to ir viskas.
Nežinau, ką daryti...........Mikčiojimas ir ašaros dėl niekų nepraeina. Anksčiau nepravirkdysi, o dabar................
Į mokyklą nori, jam patinka,bet negali valdyti savo emocijų. Jei mokytoja prie vieno priėjo, o prie jo ne, parėjęs verkia. Nors darželį 3 metus lankė. Klasė didelė - 26 mokiniai, juk aš ir aiškinu, kad nespėja mokytoja................
Nežinau, kaip toliau viskas bus.